prieš nemažai metų , kai dar ten žvejodavau, irgi tik plūdinę tenaudodavau, slankiojančią plųdę ir masalą guldydavau ant dugno. Mesdavau ten, kur gylis 4 metrai.
Ten, kur aš žvejodavau, dar už kokių 20-30 metrų kairiau, prasideda miškas. Tada ją vadindavau ,,mano vieta"...
http://www.maps.lt/map/default.aspx?lan ... tops,zebra
Aišku, sąlygos tais laikais, ir dabar, labai pasikeitusios. Tada visur buvo vien žolė ir užmetimui tinkamų vietų - labai nedaug: keliems žvejams ant pylimo, paskum kitoj pusėj prie medžių, bet ten negilu, ir prie miško, vadinana ,,mano vieta"....
Na dar rudenį kai kurie įsitaisydavo miške ,,ant vėgėlių", su dugninėmis...
Bet tada karosas pasitaikydavo labai retai, bet užtat per žvejybą pritraukdavai karšiukų delninių ir lynukų- kibirą, papuldavo vienas kitas starkiukas sprindinis, kuriuos, šeimininko žodžiais tariant, masiškai jau spėjo išgaudyti tik suleistus...
Karpiukų 0,3 -1 kg dydžio irgi nemažai, pasitaikydavo. O su dugninėmis gaudantiems ir po 3-7 kg papuldavo, ir nemažai papuldavo, per žvejybą po 3-5-7-is.
Kaip matau, dabar lynus nugalėjo karosai....
Tada šeimininkas Tadas, ar samdytas žmogus pastoviai, dieną naktį, budėdavo ten...
O dabar, kaip sako Liveris- nebe, nes turbūt, nelabai bėra dėl ko....
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.