Nr 61
Savaitgalis Dzūkijoje
Įsisiūbuojant „lašių karštinei“ vis dažniau norisi išvažiuot iš miesto ir praleist savaitgalį gamtoje be petys į petį „suremtų“ žvejų pečių ir nuolatinio blizgių plumpsėjimo (ir akmenuoto dugno skambinimo :D) bei pastovių klausimų- ar nematei lašio
Todėl rudenį mane dažniau vilioja Dzūkijos girios ir upių Tėvas Nemunas nei „vietinė“ Neris ir išlapotos jos pakrantės.
Taigi, susiruošiam ankstų šeštadienio rytą (aš ir trys ponios- žmona, uošvė ir taksiukė :D) važiuoti į Seirijus, pasitvarkyti savo sodyboje, sutvarkyti giminių kapus ir pailsėti prie gražuolės Dusios. Mano planuose, aišku- aplankyti Nemuną ir Dusią bei pamėgint pagaut lydeką, nes šiemet (kaip ir su salačiais :D) su jomis kažkaip neypatingai sekasi
Prariedam Valkininkus ir nutariu sustot miskelyje (dažnai toj vietoj sustoju:D) patikrint kaip auga grybai šiose apylinkėse. Žinau, kad ten dažnai (beveik kiekvienais metais, tik ne visada laiku pataikau :D) būna makavykų (geltonųjų baravykų) ir kitų valgomų grybų. Apibėgam per pusvalandį miškelį, bet makavykų nerasta, tačiau keletą gražių barvykų pavyko „pagaut“
20130907_095342-1.jpg (90.82 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Oi, bus vakarienei skani baravykų sriubytė
Augantys raudonieji ir „valgomi“ (vieną, nu kartais ištvermingesni sugeba ir du kartus suvalgyt :D) grybai signalizuoja, kad tikrų grybų šį rudenį dar turėtų būti ;)
20130907_093732-1.jpg (119.76 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Kalpokų taip pat radom (negausiai :D), bet stengėmės pasirinkti tik tiek, kad užtektų pasikepti vienai vakarienei. Tiesiog, nenorėjome gaišti laiko, nes laukė dar gan tolimas kelias į galutinį tikslą
Čia padariau porą nuotraukų labai nuodingo grybo, su kuriuo galima nunuodyti visą armiją (tikrai valgomas tik vienąkart):
20130907_094858-1.jpg (143.79 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Tai žalsvoji musmirė, kuri šiek-tiek panaši į kalpoką, tačiau jos spalva „neoninė žalsva („neogreen“) normaliai matantiem žmonėm net jo nepalietus išduoda grybo „apsimetimą valgomu“
Tiesa, išrovus jį galima atpažinti ir pagal kitus požymius (kepurėlės apačia, kotas, šaknies gumbas ir kt.):
20130907_094925-1.jpg (135.31 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Na, reikia buti atidiems, ypač tiems, kurie tik pradeda rinkt kalpokus, dar kitaip vadinamus- gudukais.
Tikrasis pavadinimas – raukšlėtasis gudukas, apie kurį galima pasiskaityt čia:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Rauk%C5%A1 ... is_gudukas
http://www.grybai.net/valgomi_grybai.ph ... is_gudukas
Na, o kas nepasitiki savo jėgomis, tai geriau rinkti dzūkiškus (šiemet- ir žemaitiškus :D) grybus:
20130907_091022-1.jpg (170.84 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Na va, pasiekiam savo sodybą Seirijuose, atidarome langus (kad vėdintųsi namas :D) ir „dalinamės“ darbais- vyrai į kairę (žvejyba), o moterys į dešinę (namai, kapinių tvarkymas ir t.t.). Sekmadienį suplanuojame praleisti kartu prie Dusios ežero, kadangi giedros ir šiltos dienos „neleidžia“ planuoti kitaip
Na, o aš (gavęs laisvę :D) maunu (nieko nelaukdamas ir nedvejodamas) link Nemuno- gaudyti „savo suplanuotos“ lydekos. Žinau ir duobę, kurioje ji turėtų gyventi, tik kad privažiavimo prie upės nėra ir reikia „brautis“ per miškus kokį gerą kilometrą. Na ką, pasistatau pamiškėje mašiną, ir „duj“- per mišką link upės. Paeinu kokį 100m ir sustoju- nebegaliu ait, nes akys genda nuo kalpokų gausos. Pradedu „nervintis“, bet žinau, kad mašiniuky yra krepšas ,taigi palieku spiningą, imu pintinę, dar užgriebiu malksiminį maišiuką ir su bridkelnėm bei bridbačiais (jau buvau pasiruošęs braidymui upėje) varau miškan. Nu kad kalpokų būna gausu kiekvienais metais beveik, tai nieko nestebina, bet kad aš tiek jų „užeičiau“- tai man pirmas karts
20130907_125117-1.jpg (162.43 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Ir svarbiausia, visas takas rodos „išgrįstas“ kalpokais. Taigi, niekur vaikščiot nereikia, visas veiksmas vienoje vietoje.. rezultatas per porą nepilnų valandzikių:
20130907_150537-1.jpg (142 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Teko net krepšiuką, kuri vežiojuos žuviai laikyt, paaukot ūmėdėms ir lenkiškiems baravykams, kurie jau pradėda dygt (daug mažiukų). Na, pasitaikė ir keletas makavykų bei tikrų baravykų
Bet grybais grybais, o man lydzeks vis galvoj sukas, nors ir šviečia skaisti saulutė, galvoju- vistiek aš pavakary tavy pajamsiu
Pasiekiu upę, akyse- kalpokai, vartau masalus, kurių jaučiu- pasiėmiau ryškiai per daug (nu kaip visada :D). Nuotraukų su voblerių ir blizgių dėžutėm jau nebedėsiu į šį reportažą, nes grybai gali nublankt
Beveik puskilometrio ruože praskalauju bent pusę suplanuotų voblerių, bet upėj žuvis „nejuda“. Vanduo nusekęs geru pusmetriu (lyginant su paskutiniu apsilankymu), rudas, todėl bandau rinktis ryškesnius masalus.
Tačiau- nei barkšk, nei lydekos, nei ešerio, net salačių mano apeitam ruože nesimato. Galvoju, kad teks šįkart apsiribot žuviene iš grybų
Mano duobėj toks vaizdas, kad irgi niekas „negyvena“. Bet juk žinau, kad taip nebūna, tiesiog ne ta diena. Ir tuomet dėžutėje tarp „monstrinių“ masalų surandu nedidelę blizgutę, kurias gamina du mano pažystami žvejai. Liaudyje ta blizgutė vadinama „šaukšteliu“, tiesa, aš ją specialiai „patiuningavau“ (melsvas perlamutras) Nemunui, nors dirba ir sidabrinės bei auksinės. Prisiminiau, kad ši maža blizgutė gan dažnai pasiteisindavo lydekoms, kai joms valgyt nieko nesinorėdavo
Keletas metimų prieš srovę tuščiai ir užmetu trečiąkart.. leidžiu nuskęst, bet beskęstant pastebiu, kad valas kažkaip (buvo išsilenkęs nuo vėjuko lanku) keistai trūkteli, tai nieko nelaukdamas kirsteliu- ir jaučiu, kad „kelmiukas“.. nu bet ans dar ir juda.. tai į vieną pusę, tai į kitą.. Aiškiai suprantu, kad ne lydeks, nu ir ne salatis..
Kova nebuvo ilga, bet bridkelnės labai padėjo, nes duobės pradžioj gylis beveik iki juosmens, o išokt ir pasimaudyt su karšiu teko keletą minučių (kol pačiupau :D)
Vat ir nesivežiok daug masalų ir dėžučių.. o išgelbėjo nuo „nulio“ paprasta blizgutė, uždaryta vienos dėžutės kamputyje. Įdėsiu seną foto, gal kam ir prisigadys
Aišku, bandžiau dar po to ir lydeką su ja sugundyt, bet tą vakarą mano masalai jai buvo giliai vienoj vietoj..
Nu ką, pavargęs bet laimingas, su savo „grybais“ aš šeštadienio vakare jau namie:
20130907_200835-1.jpg (101.33 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Aišku, moterys karšiu labai apsidžiaugė, nes „senis“ žvejys jau ir taip senai nieko napagauna, bet grybai tai aiškiai jas labai nuliūdino, nes sekmadienis jų laukė ne prie Dusios, o prie puodų virtuvėj ;)
O „galingasis“ vyras po tokios žvejybos šeštadienį negalėjo nu niekaip neaplankyti Dusios ir nepamėgint joje suviliot lydekos
Sekmadienį Dusia buvo kaip tyra ašara, rami, nuolanki ir didinga, melsvuma ir saulės ryškumas gadino akis
20130908_122128-1.jpg (29.09 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Pravelkiavau pusdienį su savo savadarbiais vobleriais, nusivylęs nekiba išbandžiau ir pirktines naujienas, bet žuvis tądien buvo atostogose ir suvilioti man jos nepavyko ;)
Beliko tik :D gamtos grožis ir ramybė (nu dar vakarykščiai grybai ir karšis akyse)
20130908_122136-1.jpg (48.85 KiB) Peržiūrėta 15045 kartus(ų)
Kai grįžau per pietus, tai mano ponios baisiai apsidžiaugė, kad grįžau be grybų (svarbiausia:D )ir be žuvies, ir kad jos bent popiet galės pailsėti savame „kaime“, o vakare- grįžtam Vilniun.. (nu bet aš dar grįšiu tos lydekos kažkada :D)
Atsidėkomas ponioms už „poilsį“ ir ramybę toli nuo miesto, dar sustojau prie Lynelio ežero (išsimaudėme :D), o Alytaus Lukoil-e nupirkau kakavinių (baltos varnelės) ledų su skania kapučino kava
Tai tokia ta gavos „lašių“ žvejyba toli nuo Neries
Nei žvyno, nei uodegos...
vanduo skaidrus tad atakas visas liktais maciau.
Buvo apsizvalgyta ar upiu karaliene jau atplauke, kas kur kaip, ir prie to pacio pavyko sugaut Salati. 2,6kg 60cm.
Per dieną, kartu su kolega "palaikėm" 11 paršelių, bet į krantą "išlipo" tik 3. 
....
Deja...