Va,apie tai daugiau,gal veliau moderatoriai istrins.
Viešvilėje šlakiams atvertas kelias į jūrą ir nerštavietes
„Šviesa“ (2008 11 26)
Ketvirtadienį Viešvilės upėje ties Gulbinų užtvanka pradėjo veikti antrasis žuvitakis. Pirmasis pastatytas praėjusios vasaros pabaigoje Viešvilės miestelyje ties buvusia senąja užtvanka. Taip vertingoms Viešvilės upe migruojančioms žuvims atvertas kelias į jūrą ir nerštavietes.
Lietuvoje nemažai upių, kurias užtveria užtvankos. Net ir didžiausią šalies upę Nemuną kausto Kauno hidroelektrinės užtvanka. Vienos pastatytos ūkinei naudai gauti, o kitos - dėl buvusios užtvankų mados. Vien tik Mituvą užtveria trys užtvankos. Viešvilės upė buvo užtvenkta maždaug prieš šimtmetį, o krintančio vandens energija suko malūno, lentpjūvės mechanizmus, elektros generatorių. Taip buvo įtvirtinta to meto technikos pažanga, tačiau niekas tuomet nepasidomėjo gamtai padaryta žala, žuvims užtvertu keliu į nerštavietes. O Viešvilės upė nuo seno garsėjo gausia lašišinių šeimos žuvų šlakių populiacija, kuri užtvėrus žuvų kelią, greitai sunyko.
Viešvilės upės Gulbinių užtvanka gal kiek padėjo susiformuoti vietiniam sėsliam šlakių porūšiui ir margiesiems upėtakiams, tačiau dauguma vertingų žuvų išnyko.
Keitėsi kartos, valstybinės santvarkos ir pats miestelis, tačiau užtvanka buvo tapusi Viešvilės simboliu, su kuriuo nebuvo lengva atsisveikinti atėjus permainoms.
Atsižvelgiant į Viešvilės upės ichtiologinę vertę ir šlakių, kitų migruojančių žuvų - žiobrių, upinių nėgių, margųjų upėtakių išteklių atkūrimo galimybes, ties Viešvilės upės užtvankomis buvo pasiūlyta įrengti žuvitakius. Apie šlakių išteklių atkūrimą kalbama ir apsaugos programoje, patvirtintoje žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymu „Dėl aplinkosauginių reikalavimų nustatymo saugomų ir globojamų žuvų migracijos keliuose". Sis dokumentas nurodė ir užtvankas, kuriose reikia pastatyti žuvitakius. Tai tiesiogiai susieta su Europos Sąjungos Bendrosios vandens golitikos direktyvos reikalavimais. Žuvų migracijos kelio atkūrimas reikšmingas įgyvendinant tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus - pasirašytą migruojančių laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimo konvenciją.
Viešoji įstaiga Gamtos paveldo fondas, vykdydama Jungtinių Tautų vystymo programos ir Pasaulio aplinkos fondo projektą „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse", finansavo abiejų žuvitakių techninių statybos projektų parengimą ir skyrė lėšų žuvitakiams ties abiem Viešvilės upės užtvankomis pastatyti.
Užsitęsus paruošiamiesiems darbams ir pasikeitus statybų kainoms, numatytų lėšų neužteko, tad Gamtos paveldo fondas kartu su Jurbarko rajono savivaldybe parengė papildomą paraišką lėšoms iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gauti.
2007 m. parama projektui „Šlakių ir kitų praeivių žuvų migracijos kelio atkūrimas Viešvilės upėje" buvo gauta, teliko įgyvendinti tarptautiniu mastu pripažinto, patirtį šioje srityje turinčio architekto Gedimino Lietuvininko parengtą projektą, tačiau tam netikėtai pasipriešino Viešvilės bendruomenė, tarsi apsimetusi, jog dauguma gyventojų apie tokias statybas miestelyje nieko nežinojo. Gal miestelio senbuviams ir buvo gaila atsisveikinti su sena begriūvančia užtvanka, gal dalis viešviliečių nesuprato būsimų pokyčių būtinumo ar buvo suklaidinti, tačiau tada iškilo grėsmė netekti daugiau nei 0,5 mln. Lt investicijų o Viešvilei likti su senomis užtvankomis be žuvitakių.
Nors būta nemažai triukšmo, miestelio bendruomenė nusprendė nežengti žingsnio atgal. Gal ir liko nepatenkintų, tačiau pakeitusi išvaizdą, sutvirtinta užtvanka su įspūdingu žuvitakių ir kriokliu dabar iš tolo traukia dėmesį.
Antras, tik kitokios technologijos ir ne toks įmantrus vandens kelias žuvims įrengtas ties Gulbinų užtvanka. Kelias į jūrą ir nerštavietes žuvims atvertas.
Šiam įvykiui buvo ruošiamasi anksčiau. 2006-2008 m. į Viešvilės upę išleista apie 11 tūkst. šlakių mailiaus. Jau 2007 m. buvo galima pamatyti apie 5 cm paaugusių šlakiukų, o 2-3 metų šlakiukai jau ieško kelių išplaukti į atvirą jūrą. Po kelerių metų spalio ir lapkričio mėnesiais jie grįžta į gimtąsias vietas neršti. Tikėtina, kad pirmi, tvirčiausi ir drąsiausi sraunumas mėgstantys šlakiai jau išbandė žuvitakį ir pasiekė Baltijos jūrą. Ten priekrantės zonoje jie auga 3-4 metus ir subrendę grįžta ieškoti nerštaviečių. Jų yra ir Viešvilės upėje.
Viešvilė teka per Tauragės ir Jurbarko rajonus. Jos ilgis 21 km, baseino plotas 104 kv. km. Žiotys - Nemunas, ištakos - 12 km į pietryčius nuo Tauragės. Išteka iš Buveinių ežero, teka per Artosios ornitologinį draustinį. Upės intakai - Ežerėlis, Kasikas. Siekiant išsaugoti upėtakius, Viešvilės upės baseine įkurtas ichtiologinis draustinis, upė teka per Viešvilės rezervato teritoriją.
Migruojančios žuvys atranda savo ištakų vietas. Neatmestina ir tai, kad kitą rudenį žuvitakių gali pasinaudoti nebūtinai čia užaugusios, bet smalsios nerštaviečių ieškančios migruojančios žuvys.
Pastačius žuvitakius pasiruošta ir kontroliuoti žuvų migraciją - įsigyta žuvų žymėjimo ir atpažinimo įranga. Tad po kelerių metų bus galima objektyviai įsitikinti šio įdomaus projekto sėkme.
Lapkričio 20 d. oficialiai pradėtas naudoti naujasis Gulbinų žuvitakis. Ta proga čia atvyko Gamtos paveldo fondo direktorius Gediminas Raščius, Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direktorius Algis Butleris, aplinkos apsaugos Jurbarko agentūros vedėjas Andrius Šašys, Viešvilės seniūnas Valentinas Kūrinas.
Pastatyti žuvitakiai gerai dera su aplinka ir žmonių poreikiais. Miestelyje atsirado nauja poilsio zona, pagal viešviliečių pageidavimą įrengta maudykla su specialia vandens kaskada. Žuvų migravimo ir vasaros rekreacinis periodas nesutampa, tad atnaujintą užtvanką su žuvitakių galima naudoti kompleksiškai.
Atkūrus šlakių migracijos kelią į nerštavietes tikimasi, kad per dešimt metų atsikurs pusę Viešvilės upės potencialios šlakių populiacijos. Atsikuriant vertingų žuvų ištekliams Viešvilės upėje, čia bus galima rengti patrauklią šlakių licencinę žūklę.