Nu ką, Prieila vis dar nepasiekiama, tiksliau pasiekiama, bet ant ledo Prieiloje ir šį kartą nepavyko užlipti.O buvo taip....
Dviese vienas kito nesuprato ir kelto kėlimosi laiką vienas priėmė už vieno iš dalyvių paėmimo iš namų laiką.Taigi pradžia ne kokia.Keliamės keltu, paimam Rimą beeinatį pėškomis link Nidos (nu jei vieni pramigo, tai negi stypsosi vietoje
), privažiuojam keturioliką, o ten
Žvejuko informacija Bangoje greitai pasklido
sulėtinę greitį pravažiuojam pro mašinas, kurios dar bando kažkaip prisiglausti pakelėje ir tolyn.privažiuojam Juodkrantę, matosi, kad sniegelio ten tikrai nepagailėta, nes vos eina pamatyti marias per sustumdyto sniego kalnus.Stebi, žiūrim....mašinų nera, žvejų.....pastebim pravažiuodami pora žiburėlių ir viskas, tačiau ir tie šviečia ne taip įprastose vietose.Lekiam toliau, besišnekučiuodami, bejuokaudami, kaip čia mes eisime tuos pora trejeta kilometrų iki vėgėlinių vietų privažiuojam ir sankryžą, o pasukus tik per kalnelį, kairėn, link buvusios krepšinio aikšteleė ir viskas, lipsim.Išjungus variklį, garsas tarsi ventiliatorius dirbtų visu pajėgumu, atidarom dureler
vėjėlis....bitute, bitute
Pabandom prieiti prie marių kranto, pustomas sniegas neleidžia net dorai į priekį pasižiūrėti.Pastebime pora žiburėlių ir su Rimu pajuokauname, tikriausia nuo vakar jau prišalę, kad tokiu oru žvejoja
Taigi, sukam ienas atgalios ir nutariam važiuoti tol, kol rasim kokią vietą, kur ben jau mažiau pustys.
Randame, kraunamės daiktus į roges ir pirmyn.Pirmieji žingsniai ypatingai sunkūs, nes sniego iki "velykų", toliau vaizdelis pagerėja ir pradedam svajoti kaip kiitą savaitgaly kokioj Nidoj ramiai tuos 3-4 km. įveiksim.Svajonėse buvom ne ilgai, netrukus pajutom, jog sniego vis daugėja, jis pasidengęs pluta kaip stoji, lužti, klimsti, stoji, lūžti, klimsti....negana to, dar vietomis po sniegu ir vandens pilna, tai su praleidžiančia vandenį avalyne manau niekam neverta bandyti pasivaikščioti po Kuršmarių platumas.
Nutariam eiti tol kol prieisime menamą forvaterį, o vėliau jį pasitikslinsime jau grežiodami skyles.Čia pasikliovėme jau Rimo žiniomis ir nuojauta, o patys eidami iš paskos vis keikėme , kodėl tas forvateris taip toli
Nu rodos prieiname, grežiame, leidžiame, bandome išsimėtę kokių 20-30 m atstumu vis gilyn į marias, stebime gylio padidėjimus kol randame "stala", kai jau 30-40 m į visas puses gylis visur vienodas.Išsimėtome, sutardami, kam geriau kibs ten ir susiglausime, pradedame žvejoti ir...taip visą dieną ir pražvejojome, išsimėtę, tik retkarčiais suseidami į vidurį bendram parūkymui, pasikavinimui.Na, o toliau vaizdeliai kaip sekėsi, fotografuota jau buvo apie pietus, kai nurimo vėjas ir pašvietė saulytė ir vakarop.
Tikrai nelipom vienas kitam ant sprando ir nežvejojom jokiame kolchoze
Rimas ir matroskinų sugebėjo ant blizgutės išvilioti
"Saulelė leidžias vakaruos, skubėk namo Kastyti...."
Mums buvo jau gana, beliko tik įveikti tą nedidelį atstumą iki krantelio
Laimikiai : nuo 100 iki 300, kibo ant karpio, strimelės, stintos, ešerio, dešros nebandėm, tačiau su protu, leidžiant ir truputį atsipūsti
, kibiausios blizgės...tos, kur buvo pririštos.
Viskas.
Keista, bet kartais būna malonu, kai negali nesusiraukdamas, nestenėdamas atsisėsti ar batus apsiauti....Tikiuosi iki kito savaitgalio raumenys susitvarkys.Mes dar pasivaikščiosim po marias
Stintos mariose, važiuokite, žvejokite, pagaukite ir neužsiciklinkite tik tos vietos, kur kažkas kažkiek vakar pagavo.Tikėkite, netingėkite pasivaikščioti ir stinta jus atras, jai jūs jos nerasite
Šiandien kimba kitur...