U6
Dar pries isvykstant i Kanada bandziau zonduoti pazvejojimo galimybes. Is vienos puses nebuvo aisku ar isvis tam bus laiko, o is kitos puses – tiksliau- is kitos balos puses zinios dar labiau nedziugino – nieks is vietiniu ‘neserga’ TA liga. Kadangi reikalas rimtas, nes sukorus tiek kelio ir nepazvejojus anapus balos jau negaletum zmogus isdidziai pastates skiautere po kaima vaiksciot- vietos murziai nesupras. Tad teko imtis siokio tokio ‘spaudimo’. Pasirodo, vieno tevas zvejoja omarus- pazadejo jei kas ar ka suderinti pasiplaukiojima. Na tai jau sis bei tas pradziai. O pries pat isvyka kitas suzinojo, kad upeliuose pas juos pasirodo yra upetakiu! Tai liepe isimest kelis masalus, o poto jau cia vietoje ziuresim. Tagis , iskridau i ‘ciomodana’ isedejes tevuko darytu sukriu dezute ir vilti.
Atvykus vistik issiplanavo pora laisvesniu dienu . Del ispalukimo i jura kabojo klaustukas, nes tipo reikia spec aprangos, nieko as ten negalesiu daryt tam laive- nes jei patikrintu kas- tipo nelegaliai dirbu ir panasiai. Matesi, kad vietiniai ar tai kazko prisibijo, ar tai labai jau istatymo raides laikosi, ar dar kas. Na bala nemate. Nuvaziavom I miesteliuka uz keliasdesimt km kur supermarkete nusipirkau žvejybos iranki. Pasirinkimas patys suprantat koks, bet įsigijau kota komplekte su rite, valu ir masalu dezute ( su masalais!) uz 30 su kapeikom vietiniu tugriku. Vadinosi „Total fishing“ ar panasiai.
Sekancia diena potvynio auksciausias taskas nusimate apie 15.00 todel 12.00 turejau nuvaziuoti pas vietinio tevuka, kuris parodys ‚taskus‘. Tad sedu i man išskirta gofa ( o golfu amerikonai nemoka daryt) ir pajudu: Cia noreciau pazymeti, kad ženklu palei kelia skupai pas juos. Ir jei ant zemelapio ir nupiesta gyvenviete, kas realybe gali būti kiek arciau nei yprasta pastatytos trys trobos- bet nei yvaziuojant, nei isvaziuojant nebus jokio ženklo kad tai ta ar ana gyvenviete. Na bet bala nemate , laikausi nuorodu, kad uz 25-30 km prie didesnio namo suku i žvyrkeli ir 5 namas bus jo tevo. Kazkaip randu nama, ir teva ... tas su savo auto palydi iki vieno upelio. Sako cia taskas, daznai ryboku buna, o ten ir ten pavaziavus dar vienas ‚taskas‘. Upelis gan gilus, sroves nelabai, pakrantes nutryptos- skiaz yra vilties . Lipdamas i savo auto dar užklausia, ar ilgai ruosiuosi zvejot. Ir cia lietuviškas pirstu uzlenktumas i save suveikia( ir kaip veliau pamatysime – visai i nauda). Pasakau, kad ilgai, iki vakaro. Na tai jis tada pasisiūlo parodyti dar viena ‚taska‘. Nulydi iki uostelio. Sustojam prie tilto per upeli .Uostelis ant upelio ziociu, bet matosi kad yra tekme, toks is paziuros netgi labai perspektyvus‘ taskas'.Auksciau dar vienas tiltas, o uz kiekvieno tilto upelio issilieja plačiai.
Gidas dar parodo, kad reikia eiti miskeliu iki auksciau esančio tilto – ten ir gaudyt. Padekoju ir pirmyn. Potvynis jau prasidejes, nes upelis teka is Atlanto aukštyn. Atsistojus prie nurodyto tilto matau, kad kaikur kyso zoliu kuokštai. Nenoredamas rizikuoti sukrem pradzioje is pirktos masalu dezutes išsitraukiu tvisteri. Dydziai tokie ‚lydekiniai‘, ir plastmase kieta panaudota... is triju spalvu pasirinkimo imu toki artimiausiai ‚tepalui‘ , puse kunelio nukandu ir kabinu ant galvakablio. Pravedus pusmetri kazkas be gailescio kala. Toks ‚sasyskinis‘ kaip as juos vadinu, bet smagus, juolab kad ilgai prasyt nereikėjo:
Dar pora metimu – dar pora ‚sasysku‘ .... poto kiek apsipranta matyt, jau ne taip agresyviai kala, bet vis tiek atsiveja, tampo. Keiciu i sukre – trys iskarto pasiraso, o poto vel ‚pripranta‘. Bandau kitas egzotines tvisteriu spalvas- nieko. Dedu kita sukre- vel du yra. Tai taip ir kaitaliojau masalus. Cia neskaičiuoju tu kur atsikrato, nes kotas visiškai ‚nelaiko‘ zuvies, tenka prisiminti ‚pakirtimo‘ reflexa....
Ten po kazkeliolikto skaičius pasimete, o ir tampa neydomus kaipotoks. Po eilinio pravedimo sukre atsiveja ... plekšne. Bande griebt bet nesigavo. Keiciu i tvisteri ir bumsiu po kojom i dugna. Pasidoro tu pleksniu jau kelios susirinke. Tik nelabai sekesi jom tas tvisteri yryti- uodega be problemu, bet kablys toliau neleidžia. Vistik labai norint eina pagaut: Zmona uzrode po vandeniu ropinėjanti kraba – tai ir ta užkabliavau : Uzmeciau pries srove po paciu tiltu ir netiketai sau pekeliau grazu seseli nuo dugno. Bet negriebe. Greitai persimečiau i kita tilto puse kad pravesčiau pasroviui. Bet ir ten vel dubasino tik sasyskiniai:
Taip linksminausi dar pora valandu, kol ‚uzmusiau alki‘. Karts nuo karto keliuku kazkas pravaziuodavo tai persimesdavom keliom frazem. Privaziavo toks vienas su triračiu mocu- toks jau i antra gyvenimo puse ....ir klausia manes, ar nemaciau tarp akmenu kažkokio „ baken“o . Nelabai supratau apie ka jis, bet kadangi nieko nemaciau tai ir tasakiau, kad „NE“. O jis man pradėjo porint, kad kiekviena karta kai cia atvaziuoja tai mato ta ‚baken“ kazkoki. Pasakiau „Lucky You“ ir dar pasnekeje apie uki ir bites issiskirstem.
Nusprendziau pameginti prie arciau ziociu esančio tilto. Ten uz jo iskarto uostelis, tai vaga užgilinta. Keli upėtakiai pasiraso, o stuksenant dugna prie kranto tvisteri užpuldavo žuvytes kurias as pavadinau ‚shuniais‘, nes paguldzius tvisteri jie buriu užpuldavo ir kandžiodavo arsiai- jei butu koks sliekas tai draskytu i gabalus kaip nieko. Viena toki pavyko pagaut:
Jau visai pradejus temti pameginau duobe prie laivu patikrinti su sukre. Tik pakelus nuo dugno ‚uzgule‘. Zuvis graziai ‚malesi‘ vagoje, kartais net valo paprase ( valas nors ir ‚klinskas‘, bet stabdi vis tiek sureguliavęs buvau). Po atkaklios kovos ištraukiau :
Nors pagal svori ( koks pusantro) ir nemilzinas, bet jegos turi tai jebytute. Pavadinau as ji dryžuotuoju ‚starkiu‘. Kadangi tai vienintele normalesne zuvis tai ir keliavo su manim namo. Be to nuo Airjos lyg ir atsimenu, kad sita labai skani turi būti. Daugiau zvejoti nebuvo laiko, nes buvom užkviesti omaru vakarienei, kuri atrodo maždaug taip: Nu ir aisku plius šaldytuvas su aluciu. Vakrieniaujant užklausiau vietini, kas tas ‚baken‘ per vienas. Paaiskejo, kad ju slenge tai reiškia maždaug vaiduoklis, siela ir panasiai. Sekancia diena zmona su manim jau nevaziavo zvejot.......
Seiminkas ( pas kuri apsistoje buvom) uzklause, ar be ‚starkio‘ dar ka pagavau. Tai papasakojau, kad tu sasyskiniu tubut koki pusimti+ isvelejau, bet dideliu nei vieno. Anas biski nusimine, nes pasirodo zuvy ziauriai megsta, nors nezvejoja. Tiksliau zvejojo tris kartus gyvenima, bet tik karta kazka pagavo. Vienzodziu dave suprat, kad zuvis siuose namuose nedažnas svečias, nors labai mėgstama ir aplamai – saldiklis tuscias. Namiok ponial....
Per vakaruska ‚gavau‘ dar viena ‚taska‘, nuo kurio ir pradėjau sekančios dienos žvejyba. Tik nuvaziavus nuo auksto kranto pamaciau ‚keliu gylyje‘ gulinčias zuvis ant dugno – tokios virs kilo , ir kokiu 15vnt! Per brūzgynus prasibroviau kiek auksciau, bet kiek bepravedineciau masalus- jokio judesio. Laikinai spjoviau ir nuejau toliau tikrinti upelio. O jis nenustebino- keliose duobese pasikabino sprindinai upėtakiai o toliau upe visai be gylio. Gryzau prie tu ‚gulinciu‘. Savigarba neleido isvaziuoti nepagavus. Beliko ‚sliekavot‘ Issikasiau du dirvinius sliekus, vel per krumus ir spyglius i starto pozicija, sliekus ant galvakablio ir paguldziau jiems tiesiai po nosimis. Po ilgo zaidimo vienas vistik neislaike .. nors ir pac maziausias is ‚saikos‘ bet vis tiek ‚uzkabliavau‘. Toks ūsoriaus ir kilbuko hibridas apie puskili:
Cia viskas aisku. Nulekiu pabandyti tuos pora pirmu tasku, kuriu vakar netikrinau. Trumpai- nulis . Niekas neprimine vakarykštes dienos. Beliko vakarykštis uostelis su dviem tilteliais. Nusprendziau pradeti nuo artimesnio tiltelio- gal gylyje kas sedi. Tuscia. Perejau i kita tilto puse ir svystelejau sukre skersai sekliaus. Iskarto ‚is niekur‘ prisistate gerulis upėtakis. Nu toks link kilo tai tikrai. Kadangi vanduo skaidrus , o gylis- iki keliu- viskas kaip ant delno. Upetakis neskubedamas bet užtikrintai artėjo prie sukres, issiziojo ir griebe! Apakes nuo tokio vaizdo pamirsau pakirsti .. to ir užteko... pora kartu papurtes galva jis ispjove blizge ir dingo negyztamai. Kai nesekasi tai nesekasi.
Per miskeli nuejau link tolimesnio tiltelio- užmetus aki nesimate upėtakiu. Kadangi žinojau kliuvinius tai šiandiena pradėjau iskarto nuo sukres. Antru pravedinu vagoje uzsedo.... ‚starkis‘ . Dar vienas pravedimas- dar vienas! Bet sitas kažkoks su baltom demelem- tai paleidau. Tada stojo ‚tyla‘ – ka bedaryčiau – nieko gero- per pora valandu gal tris sasyskinius ištraukiau. Nusprendziau pameginti laime pačiame uostelyje dar arciau ziociu nei vakar. Vanduo skaidrus, viskas matosi, krantine bent poros metru aukscio. Pavyko sugauti kelias pelksnes bumbsint i dugna po kojom. Kazkuriuo momentu is po akmenu prie tvisterio prisoko toks panasus i ‚bycioka‘ sutverimas, tik dar visokiais spygliais apsikarstes . Puskilio kaip nieko. Pagautas azarto pradėjau jam pries nosi su tvisteriu polka sokti. Ilgai prasyt nereikėjo. Istraukes iki vandens pavirsiau supratau, kad ant krantines as ji užkelsiu,bet liesti jo spyglius neturiu jokio noro. Nusprendziau, kad geriau butu jei jis atsikabintu. Taip kokias 5 minutes as ji kaip suni vedžiojau, kol jis vistik nuo manes ‚atsikniso‘
Artejo vakaras ir pradėjau galvoti, kad prie ‚kilbuko‘ , ‚starkio‘ bei poros pleksniu ne kazka ir bepridesiu. Vakarienei užteks, bet seimininko saldiklis liks tuscias. Dar karteli per miskeli nubėgau prie tolimesnio tiltuko- deja, tuscia. Potvynis pasibaiges senai, o ir ‚starkiai‘ turbūt pabaide upetkius siandiena. Jau galvojau, kad vyniosiuosi mano, bet kiek toleliau ylankoje išgirdau kad kazkas pliuškenasi. Kadangi ten gylis max iki keliu tai galvojau kad upėtakiai renka vabzdžius vakarop. Pamaniau, kad ‚ant durniaus‘ reikia pamegint. Paejau koki 30 metru ... ziuriu- sukurys. Metu sukre ir iskarto traukiu ... smugis! „Starkis‘ . Dar vienas metimas – vel sedi! Is burnos iskrenta dygle – tai stai ko cia jie susirinko pavaikyt vakare. Sumoje per 20 minuciu 10 ‚starkiecu‘ – pasilinksminau uz visa diena :
P.s. kriaukle cia amerikoniska, t.y. didesne nei paprastai pas mus LT.
Sunku nusakyti dziaugsma seimininko, kai pamate zuvi. Net ir santūrus budamas dziaugesi vos ne kaip vaikas.
Dar kažkuri ryta vistik pavyko išplaukti omaru i vandenyna. Keli alaus bokalai uzkandant omaru su seiminiko tevu matyt ji itikino, kad as ne visiškas lochas ir mane galima paimt i vandenyna. Hmm... o gal kaip tik pagailo locho ir paeme ..... na bet dabar nesvarbu. 5.00 as jau uoste, vejas nemažas, lietus .... stojo klausimas ar aplamai plauksim. Kiti laivukai pajudėjo, tai isplaukem ir mes. Veiksmas paprastas- gaudykles traukiamos i virsu , is ju imami omarai, keičiamas masalas..gaudykle i vandeni, omarai matuojami del legalumo, ziurima ar nera ikru ir i deze. Tada ant žnypliu atvirkštiniu repliu pagalba uždedamos gumytes ant znypliu – ir i deze su vandeniu. Nors pradžioj ir sake, kad nieko neleis man daryt , bet po pusvalandžio pasiprasiau i pagalba . Buvom toli nuo kranto (niex nematys ) o ir kapitonas manau tingėjo tas gumytes ant žnypliu deliot ir kartu valti vairuot tai ilgai prasyt neteko plius darbas pajudėjo greičiau ir vietoje 100 gaudykliu patikrinom 130 .
Ormaru viena znyple ilgesne ir siauresne – bet ir greitesne, nors kiek supratau ir suspaudimo jeda mazesne. O kita – platesne, ‚letesne‘ bet suspaudimo jega didele. Visi perspėjo, kad saugotis jog nesuciuptu znyplemis , nes gali ir pirsta nukirpt . Tai tas gumeles deliot ant žnypliu pradžioje buvo adrenalino biski. Kol issiaiskini, kiek ir kur jie gali pasiekti, kaip greitai su znyplem sugriebia ir prie viso to dar valtele siūbavo normaliai. Bet auku pavyko išvengti . Keli didesni tikrai buvo ispudingo dydžio- ‚korpusas‘ didesnis nei 45 nr botas, o plačioji znyple- kaip mano delnas. Gaila, nejo daugiau pafotkint del lietaus.
Uz ‚darba‘ ( kuris man buvo vienas malonumas su adrenalino prieskoniu) gavau namo parsitemt 10 omaru.
Vieno tokio paprastai užtenka vakarienei, bet kadangi nežinojau, kada sekanti karta juos valgysiu tai nepasidiziavau ir sudorojau du Skanaus.
Dar pries isvykstant i Kanada bandziau zonduoti pazvejojimo galimybes. Is vienos puses nebuvo aisku ar isvis tam bus laiko, o is kitos puses – tiksliau- is kitos balos puses zinios dar labiau nedziugino – nieks is vietiniu ‘neserga’ TA liga. Kadangi reikalas rimtas, nes sukorus tiek kelio ir nepazvejojus anapus balos jau negaletum zmogus isdidziai pastates skiautere po kaima vaiksciot- vietos murziai nesupras. Tad teko imtis siokio tokio ‘spaudimo’. Pasirodo, vieno tevas zvejoja omarus- pazadejo jei kas ar ka suderinti pasiplaukiojima. Na tai jau sis bei tas pradziai. O pries pat isvyka kitas suzinojo, kad upeliuose pas juos pasirodo yra upetakiu! Tai liepe isimest kelis masalus, o poto jau cia vietoje ziuresim. Tagis , iskridau i ‘ciomodana’ isedejes tevuko darytu sukriu dezute ir vilti.
Atvykus vistik issiplanavo pora laisvesniu dienu . Del ispalukimo i jura kabojo klaustukas, nes tipo reikia spec aprangos, nieko as ten negalesiu daryt tam laive- nes jei patikrintu kas- tipo nelegaliai dirbu ir panasiai. Matesi, kad vietiniai ar tai kazko prisibijo, ar tai labai jau istatymo raides laikosi, ar dar kas. Na bala nemate. Nuvaziavom I miesteliuka uz keliasdesimt km kur supermarkete nusipirkau žvejybos iranki. Pasirinkimas patys suprantat koks, bet įsigijau kota komplekte su rite, valu ir masalu dezute ( su masalais!) uz 30 su kapeikom vietiniu tugriku. Vadinosi „Total fishing“ ar panasiai.
Sekancia diena potvynio auksciausias taskas nusimate apie 15.00 todel 12.00 turejau nuvaziuoti pas vietinio tevuka, kuris parodys ‚taskus‘. Tad sedu i man išskirta gofa ( o golfu amerikonai nemoka daryt) ir pajudu: Cia noreciau pazymeti, kad ženklu palei kelia skupai pas juos. Ir jei ant zemelapio ir nupiesta gyvenviete, kas realybe gali būti kiek arciau nei yprasta pastatytos trys trobos- bet nei yvaziuojant, nei isvaziuojant nebus jokio ženklo kad tai ta ar ana gyvenviete. Na bet bala nemate , laikausi nuorodu, kad uz 25-30 km prie didesnio namo suku i žvyrkeli ir 5 namas bus jo tevo. Kazkaip randu nama, ir teva ... tas su savo auto palydi iki vieno upelio. Sako cia taskas, daznai ryboku buna, o ten ir ten pavaziavus dar vienas ‚taskas‘. Upelis gan gilus, sroves nelabai, pakrantes nutryptos- skiaz yra vilties . Lipdamas i savo auto dar užklausia, ar ilgai ruosiuosi zvejot. Ir cia lietuviškas pirstu uzlenktumas i save suveikia( ir kaip veliau pamatysime – visai i nauda). Pasakau, kad ilgai, iki vakaro. Na tai jis tada pasisiūlo parodyti dar viena ‚taska‘. Nulydi iki uostelio. Sustojam prie tilto per upeli .Uostelis ant upelio ziociu, bet matosi kad yra tekme, toks is paziuros netgi labai perspektyvus‘ taskas'.Auksciau dar vienas tiltas, o uz kiekvieno tilto upelio issilieja plačiai.
Gidas dar parodo, kad reikia eiti miskeliu iki auksciau esančio tilto – ten ir gaudyt. Padekoju ir pirmyn. Potvynis jau prasidejes, nes upelis teka is Atlanto aukštyn. Atsistojus prie nurodyto tilto matau, kad kaikur kyso zoliu kuokštai. Nenoredamas rizikuoti sukrem pradzioje is pirktos masalu dezutes išsitraukiu tvisteri. Dydziai tokie ‚lydekiniai‘, ir plastmase kieta panaudota... is triju spalvu pasirinkimo imu toki artimiausiai ‚tepalui‘ , puse kunelio nukandu ir kabinu ant galvakablio. Pravedus pusmetri kazkas be gailescio kala. Toks ‚sasyskinis‘ kaip as juos vadinu, bet smagus, juolab kad ilgai prasyt nereikėjo:
Dar pora metimu – dar pora ‚sasysku‘ .... poto kiek apsipranta matyt, jau ne taip agresyviai kala, bet vis tiek atsiveja, tampo. Keiciu i sukre – trys iskarto pasiraso, o poto vel ‚pripranta‘. Bandau kitas egzotines tvisteriu spalvas- nieko. Dedu kita sukre- vel du yra. Tai taip ir kaitaliojau masalus. Cia neskaičiuoju tu kur atsikrato, nes kotas visiškai ‚nelaiko‘ zuvies, tenka prisiminti ‚pakirtimo‘ reflexa....
Ten po kazkeliolikto skaičius pasimete, o ir tampa neydomus kaipotoks. Po eilinio pravedimo sukre atsiveja ... plekšne. Bande griebt bet nesigavo. Keiciu i tvisteri ir bumsiu po kojom i dugna. Pasidoro tu pleksniu jau kelios susirinke. Tik nelabai sekesi jom tas tvisteri yryti- uodega be problemu, bet kablys toliau neleidžia. Vistik labai norint eina pagaut: Zmona uzrode po vandeniu ropinėjanti kraba – tai ir ta užkabliavau : Uzmeciau pries srove po paciu tiltu ir netiketai sau pekeliau grazu seseli nuo dugno. Bet negriebe. Greitai persimečiau i kita tilto puse kad pravesčiau pasroviui. Bet ir ten vel dubasino tik sasyskiniai:
Taip linksminausi dar pora valandu, kol ‚uzmusiau alki‘. Karts nuo karto keliuku kazkas pravaziuodavo tai persimesdavom keliom frazem. Privaziavo toks vienas su triračiu mocu- toks jau i antra gyvenimo puse ....ir klausia manes, ar nemaciau tarp akmenu kažkokio „ baken“o . Nelabai supratau apie ka jis, bet kadangi nieko nemaciau tai ir tasakiau, kad „NE“. O jis man pradėjo porint, kad kiekviena karta kai cia atvaziuoja tai mato ta ‚baken“ kazkoki. Pasakiau „Lucky You“ ir dar pasnekeje apie uki ir bites issiskirstem.
Nusprendziau pameginti prie arciau ziociu esančio tilto. Ten uz jo iskarto uostelis, tai vaga užgilinta. Keli upėtakiai pasiraso, o stuksenant dugna prie kranto tvisteri užpuldavo žuvytes kurias as pavadinau ‚shuniais‘, nes paguldzius tvisteri jie buriu užpuldavo ir kandžiodavo arsiai- jei butu koks sliekas tai draskytu i gabalus kaip nieko. Viena toki pavyko pagaut:
Jau visai pradejus temti pameginau duobe prie laivu patikrinti su sukre. Tik pakelus nuo dugno ‚uzgule‘. Zuvis graziai ‚malesi‘ vagoje, kartais net valo paprase ( valas nors ir ‚klinskas‘, bet stabdi vis tiek sureguliavęs buvau). Po atkaklios kovos ištraukiau :
Nors pagal svori ( koks pusantro) ir nemilzinas, bet jegos turi tai jebytute. Pavadinau as ji dryžuotuoju ‚starkiu‘. Kadangi tai vienintele normalesne zuvis tai ir keliavo su manim namo. Be to nuo Airjos lyg ir atsimenu, kad sita labai skani turi būti. Daugiau zvejoti nebuvo laiko, nes buvom užkviesti omaru vakarienei, kuri atrodo maždaug taip: Nu ir aisku plius šaldytuvas su aluciu. Vakrieniaujant užklausiau vietini, kas tas ‚baken‘ per vienas. Paaiskejo, kad ju slenge tai reiškia maždaug vaiduoklis, siela ir panasiai. Sekancia diena zmona su manim jau nevaziavo zvejot.......
Seiminkas ( pas kuri apsistoje buvom) uzklause, ar be ‚starkio‘ dar ka pagavau. Tai papasakojau, kad tu sasyskiniu tubut koki pusimti+ isvelejau, bet dideliu nei vieno. Anas biski nusimine, nes pasirodo zuvy ziauriai megsta, nors nezvejoja. Tiksliau zvejojo tris kartus gyvenima, bet tik karta kazka pagavo. Vienzodziu dave suprat, kad zuvis siuose namuose nedažnas svečias, nors labai mėgstama ir aplamai – saldiklis tuscias. Namiok ponial....
Per vakaruska ‚gavau‘ dar viena ‚taska‘, nuo kurio ir pradėjau sekančios dienos žvejyba. Tik nuvaziavus nuo auksto kranto pamaciau ‚keliu gylyje‘ gulinčias zuvis ant dugno – tokios virs kilo , ir kokiu 15vnt! Per brūzgynus prasibroviau kiek auksciau, bet kiek bepravedineciau masalus- jokio judesio. Laikinai spjoviau ir nuejau toliau tikrinti upelio. O jis nenustebino- keliose duobese pasikabino sprindinai upėtakiai o toliau upe visai be gylio. Gryzau prie tu ‚gulinciu‘. Savigarba neleido isvaziuoti nepagavus. Beliko ‚sliekavot‘ Issikasiau du dirvinius sliekus, vel per krumus ir spyglius i starto pozicija, sliekus ant galvakablio ir paguldziau jiems tiesiai po nosimis. Po ilgo zaidimo vienas vistik neislaike .. nors ir pac maziausias is ‚saikos‘ bet vis tiek ‚uzkabliavau‘. Toks ūsoriaus ir kilbuko hibridas apie puskili:
Cia viskas aisku. Nulekiu pabandyti tuos pora pirmu tasku, kuriu vakar netikrinau. Trumpai- nulis . Niekas neprimine vakarykštes dienos. Beliko vakarykštis uostelis su dviem tilteliais. Nusprendziau pradeti nuo artimesnio tiltelio- gal gylyje kas sedi. Tuscia. Perejau i kita tilto puse ir svystelejau sukre skersai sekliaus. Iskarto ‚is niekur‘ prisistate gerulis upėtakis. Nu toks link kilo tai tikrai. Kadangi vanduo skaidrus , o gylis- iki keliu- viskas kaip ant delno. Upetakis neskubedamas bet užtikrintai artėjo prie sukres, issiziojo ir griebe! Apakes nuo tokio vaizdo pamirsau pakirsti .. to ir užteko... pora kartu papurtes galva jis ispjove blizge ir dingo negyztamai. Kai nesekasi tai nesekasi.
Per miskeli nuejau link tolimesnio tiltelio- užmetus aki nesimate upėtakiu. Kadangi žinojau kliuvinius tai šiandiena pradėjau iskarto nuo sukres. Antru pravedinu vagoje uzsedo.... ‚starkis‘ . Dar vienas pravedimas- dar vienas! Bet sitas kažkoks su baltom demelem- tai paleidau. Tada stojo ‚tyla‘ – ka bedaryčiau – nieko gero- per pora valandu gal tris sasyskinius ištraukiau. Nusprendziau pameginti laime pačiame uostelyje dar arciau ziociu nei vakar. Vanduo skaidrus, viskas matosi, krantine bent poros metru aukscio. Pavyko sugauti kelias pelksnes bumbsint i dugna po kojom. Kazkuriuo momentu is po akmenu prie tvisterio prisoko toks panasus i ‚bycioka‘ sutverimas, tik dar visokiais spygliais apsikarstes . Puskilio kaip nieko. Pagautas azarto pradėjau jam pries nosi su tvisteriu polka sokti. Ilgai prasyt nereikėjo. Istraukes iki vandens pavirsiau supratau, kad ant krantines as ji užkelsiu,bet liesti jo spyglius neturiu jokio noro. Nusprendziau, kad geriau butu jei jis atsikabintu. Taip kokias 5 minutes as ji kaip suni vedžiojau, kol jis vistik nuo manes ‚atsikniso‘
Artejo vakaras ir pradėjau galvoti, kad prie ‚kilbuko‘ , ‚starkio‘ bei poros pleksniu ne kazka ir bepridesiu. Vakarienei užteks, bet seimininko saldiklis liks tuscias. Dar karteli per miskeli nubėgau prie tolimesnio tiltuko- deja, tuscia. Potvynis pasibaiges senai, o ir ‚starkiai‘ turbūt pabaide upetkius siandiena. Jau galvojau, kad vyniosiuosi mano, bet kiek toleliau ylankoje išgirdau kad kazkas pliuškenasi. Kadangi ten gylis max iki keliu tai galvojau kad upėtakiai renka vabzdžius vakarop. Pamaniau, kad ‚ant durniaus‘ reikia pamegint. Paejau koki 30 metru ... ziuriu- sukurys. Metu sukre ir iskarto traukiu ... smugis! „Starkis‘ . Dar vienas metimas – vel sedi! Is burnos iskrenta dygle – tai stai ko cia jie susirinko pavaikyt vakare. Sumoje per 20 minuciu 10 ‚starkiecu‘ – pasilinksminau uz visa diena :
P.s. kriaukle cia amerikoniska, t.y. didesne nei paprastai pas mus LT.
Sunku nusakyti dziaugsma seimininko, kai pamate zuvi. Net ir santūrus budamas dziaugesi vos ne kaip vaikas.
Dar kažkuri ryta vistik pavyko išplaukti omaru i vandenyna. Keli alaus bokalai uzkandant omaru su seiminiko tevu matyt ji itikino, kad as ne visiškas lochas ir mane galima paimt i vandenyna. Hmm... o gal kaip tik pagailo locho ir paeme ..... na bet dabar nesvarbu. 5.00 as jau uoste, vejas nemažas, lietus .... stojo klausimas ar aplamai plauksim. Kiti laivukai pajudėjo, tai isplaukem ir mes. Veiksmas paprastas- gaudykles traukiamos i virsu , is ju imami omarai, keičiamas masalas..gaudykle i vandeni, omarai matuojami del legalumo, ziurima ar nera ikru ir i deze. Tada ant žnypliu atvirkštiniu repliu pagalba uždedamos gumytes ant znypliu – ir i deze su vandeniu. Nors pradžioj ir sake, kad nieko neleis man daryt , bet po pusvalandžio pasiprasiau i pagalba . Buvom toli nuo kranto (niex nematys ) o ir kapitonas manau tingėjo tas gumytes ant žnypliu deliot ir kartu valti vairuot tai ilgai prasyt neteko plius darbas pajudėjo greičiau ir vietoje 100 gaudykliu patikrinom 130 .
Ormaru viena znyple ilgesne ir siauresne – bet ir greitesne, nors kiek supratau ir suspaudimo jeda mazesne. O kita – platesne, ‚letesne‘ bet suspaudimo jega didele. Visi perspėjo, kad saugotis jog nesuciuptu znyplemis , nes gali ir pirsta nukirpt . Tai tas gumeles deliot ant žnypliu pradžioje buvo adrenalino biski. Kol issiaiskini, kiek ir kur jie gali pasiekti, kaip greitai su znyplem sugriebia ir prie viso to dar valtele siūbavo normaliai. Bet auku pavyko išvengti . Keli didesni tikrai buvo ispudingo dydžio- ‚korpusas‘ didesnis nei 45 nr botas, o plačioji znyple- kaip mano delnas. Gaila, nejo daugiau pafotkint del lietaus.
Uz ‚darba‘ ( kuris man buvo vienas malonumas su adrenalino prieskoniu) gavau namo parsitemt 10 omaru.
Vieno tokio paprastai užtenka vakarienei, bet kadangi nežinojau, kada sekanti karta juos valgysiu tai nepasidiziavau ir sudorojau du Skanaus.
I'M #1 SO WHY TRY HARDER