LeBron James. Visada stebėjau šį žaidėją, nes jis juk turėjo pakeisti patį MJ - pirmąjį legendinį Nr.23, ko gero visų laikų geriausią krepšininką. Ir niekada jo nepalaikiau. Buvau apatiškas, arba nemėgau.
Pati pradžia, jo triukšmingas atėjimas į NBA tiesiai iš vidurinės. Tiesą pasakius tas dirbtinas ažiotažas man kėlė šleikštulį. Kaip ir viskas kas dirbtina bei išpūsta. O ir nesižiūrėjo jis kaip kad MJ, nes jo žaidimas ne toks efektingas, nors ir ne mažiau efektyvus. Plius atėjo jis į komandą, kurioje žaidė taip niekada už Lietuvą ir nesužaidęs Big Z. Galimybių sirgti už Klyvlendą praktiškai nebuvo jokių.
O kur dar ta pompastika, kurią kėlė pats tada dar nesubrendęs LeBronas - talkos metimas į viršų prieš kiekvienas rungtynes, viešas pranešimas jog palieka komandą per televiziją atskiroje laidoje, ir galų gale pats prisijungimas prie Miami Heat - komandos, tiesiog pasmerktos laimėti NBA.
Tiesą pasakius nuo šio momento buvau patapęs tiesiog LeBron James "hateriu" - drąsiai galiu tą pripažint. Juk jis nuėjo lengviausiu keliu svajonės link, ir jau niekada netaps tuo Žaidėju, rungtyniavusiu vienoje komandoje visą savo karjerą. Tokiu kaip Magic Johnson, Larry Bird, Kobe Bryant, Tim Duncan bei aišku Michael Jordan (tų dviejų Michaelo sezonų Wizards gretose žaidimu nelaikau - 40 metų "senukas" tiesiog pažaidė savo malonumui be jokių tikslų ir galimybių kažką laimėt).
Tačiau pernai įvyko kai kas kuo netikėjau - LeBronas grįžo į Klyvlendą. Grįžo užbaigti to, ką buvo pradėjęs. Tiesa, prieš pasirašydamas sutartį jis žinojo, kad šalia jo žais dar dvi tikros NBA žvaigždės, bet sutikim - kuris iš mūsų, turėdamas jo galimybę paspausti savininkus, tuo nebūtų pasinaudojęs.
Ir nuo pat to momento, nuo pat sugrįžimo, neapykanta manyje tiesiog užgęso. O kai prie komandos pasijungė David Blatt - treneris, kurį Europos krepšinyje gerbiau bene labiausiai, pajutau Klyvlendui net ir kažkokią simpatiją.
2015 metų birželio 8 dienos rytas. Pagaunu save, jog vos pabudęs čiumpu telefoną į rankas ir iškart tikrinu praėjusios nakties rezultatą. Rezultatą rungtynių Oklande, kurias Klyvlendas žaidė ne tik be Kevino, bet ir be Kyrie, ir žaidė po pirmųjų itin apmaudžiai pralaimėtų rungtynių (tie, kas sportuoja, žino, jog niekas taip nežlugdo kaip apmaudus pralaimėjimas paskutiniu momentu - net ir sutriuškinimas). Ir, o krepšinio Dievai - siųskit į mane žaibą, žiauriai nudžiungu pamatęs triumfuojantį LeBrono veidą.........
Kas dabar manęs laukia? Viskas labai aišku - bent 3, o gal ir visos 5 neišmiegotos naktys, daug emocijų, daug tikėjimo komanda, kuria esamoje situacijoje mažai kas betiki. Ir daug tikėjimo Juo - antruoju be galo talentingu numeriu 23!!!
Slava Ukraini!
Kupranugaris gali dirbti visą savaitę ir išbūti negėręs. Vyras - gali nedirbti visą savaitę ir ištisai gerti.
Taip kad ..oj laukiam laukiam ,mes cempuko laukiam 
