"Pavydžiai" skaitydavau Jūsų nuotykius su GA, ir štai pats gavau kuo "pasigirt"...
Grįžom šiandien tėviškėn, Suvalkijon. Iki sutemų dar valanda- skubu pažvejot netolimoj baloj. Pyst pliaukšt ir lydekiokas kimba, traukiu- mažuliukas. Ale gi ištraukt neina... aaaaa, tinklas... Vidury miesto, gale baltos dienos. Pyktis suėmė- nieko švento neliko. Susirandu pirmus pasitaikiusius numeriokus GA, zvaniju, nekelia rago. Galiausiai vienas numerėlis atsišaukia, atsiprašo- "šiandien nedirbu, skambinkit 112, sėkmės". Skombiju 112. Operatorė stebisi kodėl ją trukdau, siūlo ieškot GA pačiam. Na ne sakau, užteks tų žaidimų, GA žmogus čia atsiuntė čia ir pasiliksiu, ačiū
dar kartą garsiai nusistebėjus nuramina- laukit. Laukiu. Šalta blin bridkelnėse, lyja/sninga, bet laukiu. Sulaukiu GA skambučio, supasakoju kur trypiu- patikina, kad atvažiuoja. Pažadu laukt kiek pajėgsiu. Trypiau gerą valandą, sustipau kaip šuo, iškeikiu GA, nifigą niekas niekur nevažiuoja, galvoju, ir tinklą jis pats pastatė- kaip visur visokių baisybių prisiskaitęs. Sutemo iki negalėjimo, išmušiau kažkaip iš tinklo masaliuką ir topinu liūdnas į auto. Dar pasišildžiau, skambinu atgal GA, sakau tai gal tokiais tempais jūs nevažiuokit- tamsu šalta ir laukt iki ryto neketinu. Bet girdisi, kad tikrai važiuoja, atsiprašo žmogus- iš Igliaukos važiuoja (koks 100 km) ir kelias ne stebuklas, bet jau netoli. Sako varykit, nešalkit, iš vietos pasuksiu, papasakosit kur ten rast tinklą
aha sakau, tamsoj rasi tinklą... luktersiu. Na ir didelei nuostabai atvarė žmogus, nuėjom į įvykio vietą, ištraukėm tą bjaurastį... nuo čia pozityvi dalis prasideda- tinklas SKLIDINAS žuvos. Mamkės kuojos kilograminės (kokie 15-20 vnt.) keletas gražių išpampusių ešerių- visi gyvybingi. Tai ir to 100km GA varytų ne taip gaila. Gaila tik, kad tų piderasų nieko nebijančių užviso ir nuostolis nedidelis, rytoj stovės kitas tinklas. Na ir vis tiek neapleidžia šūdina nuojauta, kad ne be vietinės GA žinios visa tai. Ypač kai tokie laimikiai. Na sakė praneš kolegoms, kad atidžiau užmestų akį šiam tvenkiniui, jei tokie dalykai dedas. O bet tačiau ar taip bus- reik tikėt. Bet žmonių čia mažai...
o kitą kartą atvažiavęs į liūlį irgi gal negausiu. Vsio, jau tikrai varau pipirų baliono pirkt.
Žodžiu tokia istorija. Su šiek tiek nusivylimo ir keistenybių. Jei atvirai- būčiau iš karto žinojęs, kiek užtruks ir kaip šalta bus, būčiau pats užsiėmęs tvarkymu. Gal dar ir pažvejot būt gavęsi