aiskinamasis rastas buvo toks:
Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – taisyklės) pakeitimo projektu (toliau – projektas) taisyklės išdėstomos nauja redakcija. Pakeitimai suformuluoti atsižvelgiant į Mėgėjų žvejybos tarybos, suinteresuotų organizacijų pasiūlymus, siekiant patikslinti nuostatas, kurių praktinis taikymas yra sudėtingas.
Projekte numatoma:
– patikslinti vėžiavimui skirto bučiuko sąvoką, numatant, kad bučiukas negali būti aukštesnis nei 50 cm. Kadangi šiuo metu numatytas tik ilgio ir pločio ribojimas – dabartinis apibrėžimas netinka nestandartinių formų, pvz., netaisyklingo kūgio formos bučiukui;
– riboti įrankių, kuriais žvejojama naudojant masalui žuvelę, naudojimą, leidžiant naudoti tik 2 tokius įrankius (skritulius, vėliavėles, meškeres su atitinkamu masalu ir pan.). Šis ribojimas nebūtų taikomas Kuršių mariose, kur vykdoma verslinė žvejyba ir yra populiari vėgėlių žvejyba nuo ledo. Mėgėjų žvejybos taryba siūlė apskritai uždrausti žvejybą skrituliais, tačiau mūsų nuomone toks draudimas per griežtas, be to skritulio sąvoka neapibrėžta taisyklėse;
– leisti seliavų žvejybą naudojant 12 kabliukų. Šias žuvis gaudo žvejai verslininkai, jų mėgėjiška žvejyba analogiška ežerinių stintelių žvejybai, todėl tokia nuostata neturės lemiamos įtakos nei seliavų, nei kitų žuvų išteklių būklei;
– sumažinti per vieną žvejybą leidžiamų sugauti žuvų limitą iki 5 kg (šiuo metu leidžiama papildomai sugauti tam tikrą skaičių žuvų, kurių sugavimo limitas taisyklėse ribojamas vienetais);
– nustatyti, kad uodo trūklio lervas leidžiama gaudyti ir kitokiu įrankiu, į kurį negali pakliūti žuvys ar vėžiai, nes šiuo metu leidžiama gaudyti tik graibžtu, kurio praktiškai niekas nebenaudoja, o gaudo lervas specialiomis „šukomis“;
– panaikinti lengvatą žvejybos varžybų dalyviams žvejoti be leidimų, nes ji nėra teisinga vietos žvejų atžvilgiu. Nustatyti, kad varžybų metu viršyti nustatytą žuvų laimikio limitą leidžiama tik kai po varžybų limitą viršijančios žuvys paleidžiamos;
– patikslinti žvejybos 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų) draudimą, jį taikant tik ekologiniu ir kultūriniu požiūriu svarbioms upėms, nes kitoms upėms draudimas neaktualus, jų užtvankos nėra svarbios žuvų apsaugos atžvilgiu, o žvejybos ruožai, kuriuose žvejyba draudžiama – nepažymėti;
– panaikinti išimtį, leidžiančią gaudyti invazinius vėžius upėtakių, lašišų ir šlakių migracijai svarbiose upėse migracijos metu, nes nustatoma daug piktnaudžiavimo ir neteisėtos žvejybos atvejų;
– sudaryti galimybę lašišas ir šlakius žvejoti ilgiau – pradėti likus valandai iki saulės patekėjimo, baigti ne vėliau, kaip valanda po saulės laidos;
– nustatyti draudimą žvejoti Vilnios upėje nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos natūralios kilmės masalais ir naudojant daugiau kaip vieną vienšakį kabliuką, siekiant apsaugoti lašišines žuvis, taip pat paleisti visus Vilnioje (nuo žiočių iki Rokantiškių užtvankos) ir Žeimenoje (nuo žiočių iki Lakajos žiočių) sugautus upėtakius, kiršlius, lašišas ir šlakius;
– nustatyti draudimą žvejoti Neryje nuo saulės laidos iki patekėjimo (pagal kalendoriuje nurodytą laiką) nuo kovo 20 d. iki balandžio 20 d., siekiant apsaugoti salačių išteklius ir palengvinti žvejybos kontrolę;
– nustatyti minimalų leidžiamų paimti lydekų dydį – 50 cm (šiuo metu 45 cm, tačiau lydekų santykinis gausumas vandens telkiniuose per mažas, mėgėjų žvejyba daro nemažą poveikį populiacijoms);
– panaikinti draudimą žvejoti karšius Nemuno žemupio polderiuose neršto metu, nes iš polderių ji nebeištrūksta į laisvę, juos žvejoja žvejai verslininkai.
Atsižvelgiant į tai, kad plačiažnypliai vėžiai 2018 m. įtraukti į saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašą, projekte numatoma uždrausti jų gaudymą. Ateityje planuojama organizuoti šių vėžių limituotą žvejybą, nustatant griežtesnes sąlygas.
Taip pat projekte patikslinamos kai kurios lašišų ir šlakių žvejybos atkarpos pagal naujus jų migracijos stebėjimų duomenis.