Po mano ''gero'' komentaro ištrynė visai viską ir dar atėmė laisvę komentuot visiems, o rašiau šnd ryte, operatyviai susisuko. Tikiuosi pats maestro Armalis užmatė. Geriau jau būtų laidą ištryne, nes gėda žiūrėt.
Žvejojo jie tikrai ne pirmam pasitaikiusiam griovy, dzūkijos upės ten-mano namai:) Pirmoji upė, labai graži, bet elektrikų ir kitų sielos ubagų taip išdusinta, kad net varlės ten negyvena, jokio mailiaus nėra, o žvejot kai kakava lipa iš vagos išvis žalias optimizmas. Mažasis upelis, kuriame jis traukė tuos išbalusius lavonus, turtingas beveik juodais upėtakiais, nes vanduo ten žiemą vasarą tamsios gintaro spalvos. Ruoželius iškart atpažinau, bet kai parodė ką jie ten ale sumeškeriojo...iškart pasidarė jasna

Akvariumas iš Varėnos IKI.
O dėl žvejo įvaizdžio išvis nešneku... o žmogus ir knygas rašo, esu skaites jo tikrai labai gražiai ir lyriškai aprašytą prisiminimų ir šiaip kliedesių knygą ''Žvejybos paslaptis''. Jeigu tai nebūtų senelio dovanota knyga, tai dabar papuoščiau ją natūralia ruda baronka
Na ir šiaip, ta komercija tegu lieka, bet bent jau gailėtų paleist tas akvariumo žuveles, tipo PAGAVAI-PALEISK propaganda, būtų tie juodzi dzūkiški upėtakiai padziubune ten juos bent, ale nei to nesugebėjo, turbūt tik vieną turėjo ir tampė pusę dienos.
Vienam žvejy kablys.