[gelmės]

Bikuti ir aš pakeverzosiu. Kas ieškos žuvies, geriau nevarkite : neskaitykite, nežiūrėkite. Jos nebus.
Po nesėkmingos šeštadieninės žūklės, sekmadienį nutariau išbandyti laimę Mūšos upėje. Pirmiasis įspūdis buvo neblogas. Vanduo smarkiai pakiles. Norint prieiti prie pačios vagos reikia pastangų.

O dar bebrų takai, žolėse pasislėpusios duobės, duobikės. Smilgos ir visokios aukšos žolės kabinėjasi, kirkina ne tik kelnes, bet ir viršutinę kūno dalį. Visa laimė, kad bobų vasaros nėra. Nėra ir voratinklių.
Pradedu žvejybinį procesą. Pirmuosius į ataką pasiunčiu guminukus. Man jie mieliausi ir pigiausi. Žinodamas duobes, guminukus vedu vos ne dugnu. Kliuvinių nėra. (Per visą žvejybą nepraradau nieko. Žodžiu - be nuostolių) Pašokdinu, pagreitinu, keliu aukščiau nuo dugno, leidžiu pailsėti. Relaksas lydekų nekabina. Keičiu poziciją. Keliauju galima sakyti bekele. Puškuoju, tempiu kuprinę, pilvą, ir masalų arsenalą. Vietos gražios. Atrodo, kad plėšrūnių turi būti. Atrodo...
Tuščiai praspiningauju valandą, kitą. Nieko. Keičiu gumą į metalą. Darbą pradės sukrės, vartiklės. Mėgstamiausia yra jūra. Ji ir leidžiama padirbėti. Jos maivymuisi niekas nesigundo. Blyn. Tuščia kaip šulinyje. Žiūrin į upę, į rudeninį jos galingumą, nenorėčiau sakyti, kad ji tuščia.

Vanduo skaidrus. Vėsinantis. Atrodo gaivintų, jei kojas sušlapintum.

Horizontas irgi nieko nerodo. Tik medžiai, laukai, vienišos sodybos. Žvejojančių tik aš. Taip perkulniuoja ir pusdienis. Baigiasi pietūs. Diena peržengia savo pusę. Gal kas pajudės ?
Jau nebesigalvoja didelė (Uralinė arba dzonotono) lydeka. Norisi pajausti kibimą. Tą, nors mažyti spiningo viršūnėlės virptelėjimą, kai spiningo galiukas sulinksta, sudreba širdis, maži virpuliukai nusirita kūnu ir žinai, kad kažkoks vagišius ar vagišė, sugriebė tavo masalą. Svajonėms ir norams neleista įsipildyti. Vargšas fotoaparatas neįamžins to, dėl ko yra tampomas. Koks tas ir fotoaparatas. Mulinė.
Atsisėdu. Svarstau, mastau, dairausi. Rankiuojuosi prilipusius lipučius. Vis užsiėmimas. Ragauju laukinį obuolį. Brr. Rūgštybė Laukinės erškėtuogės skanesnės, bet ir tos šalnų ragavusios....
Ruduo. Nutariu nors gamta pasigrožėti. :

Giedrumoje spalvos groja. Būtų kokybiškesnis aparatėlis, būtų galima gražiau perteikti.

Kelyje pasitaiko dar vienas:

Baigiasi mano kelias. Nepertoli mašina. Susižavėjimo nėra. Upė nedosni. Terba tuščia. O ausys pagauna kažkokius garsus. Ė. Spėju išsitraukti aparatą ir užfiksuoti paliekančius savo kraštą paukščius. Skrenda jie triukšmaudami. Matau, kaip keičiasi pozicijomis, vieni išstumiami iš linijos, kiti priimami. Brukasi drąsesni, gal stipresni. Tikras bėgikų kompleksas po starto.
Tai ir atsisveikinu su jais. Paukščiai palieka vasarą. Sako sudie:

Sudie aš nesakau. Sakau - iki.

[dagys]

Šeštadienį važiuojam Kupiškin. Valtis, spinas, tikimės starkių. Oras geras, neskubam, spoksom echolotan, gumom tikrinam dugną. Nekimba. Užgulęs irklus link užtvankos pralekia vietinis. Dirbam toliau. Rezultatas- keli įtartini barkštelėjimai. Kai pro mus link užtvankos nuskuba dar pora valčių, sunerimstam. Ton pusėn pajudam ir mes. O ten

Visos valtys netelpa į kadrą. Suskaičiavau 12, paskui dar padaugėjo. Sustoję vos ne į ratą visi drožia dugną gumom. Tai vienas, tai kitas vis ištraukia žuvelioką. Dauguma neimami. Dauguma ima. Retkarčiais pasitaiko kilograminis. Įsipaišom tarp starkių mylėtojų ir mes. Kimba, pozuoja ir plaukia atgal.


Populiariausias guminukas. Bet nevienintelis.

Trumpa diena, kol grįžom į krantą sutemo. Zuviuks sunkiai kelia bendrą laimikį. Visi apie kilą.

Prie mano dailaus veidelio labiau tiktų stambesnis laimikis, ypač dailiai atrodytų šamas.

Pakeliui namo gimsta planas pakartot žūklę sekmadienį.
Sekmadienis. Vėjas stipresnis, purškia lietus, valčių dar daugiau. Kimba vangiau, stambesnis pakliūna retam. Patikrinę vakarykštes vietas vietiniai pasuka krantan. Kiti ieško didesniam plote. Šiandien sugaut starkį reikia daugiau išradingumo, o gal sekmės. Be keleto nelegalų, zuviuks pakabina du apie kilą.

Ir vėl sutemo.

[Vitolis]

Vakar vakare padaboju per langa, visos auto baltos. Ziu termometra, agi -4C Nu galvoju kas tadu bus ryte. O jau taip norejosi paspiningaut. Shiandien ryte 5,30val. ziuru, -5,5 C. Va blin. Nieko nebus. Atgal mas mamyti lovan. Atsikeliu nusnaudes, zmona jau ruoshiasi i darba. sako miegok, matai kad ledas ant balu. Na paziuriu zveju mushi, pavalgau, temperatura kyla ir jau tik 0. Susiruoshiu, termosa jarbatos ir pirmyn. Priskabinu valti ir netrukus pakeliui pravaziuoju viena nedideli ezereli. Jau norejau ienas sukt atgal. Visas varlezeris po ledu. Na bet jau ishvaziavau, tai reikia test. Nusigaunu pievomis iki mano telkinio. Ziuriu, kad zvejot nelabai bus kur. Tik vietomis atviro vandens liezuviai.

Nusikeliu valti ir pradedu su kartimi dauzyt leda, kad galeciau dasigaut iki atviro vandens. Taip pasidarbuoju gera pusvalandi, taciau kelia pasidariau

Kol darbavausi, sushilau. Ishgeriau arbateles, surukiau pipkute ir pradejau shukuot tuos atvirus ruozus

skersai ir ishilgai, taciau mano LC

niekas nenorejo net matyt. Idienojo. Net rankom nebuvo shalta be pirshtiniu. Vejelio beveik nera. Tylu, ramu, gera. Kibimo taip ir nesulaukiau. Pasigrozejau rudens gamta, pasikroviau valtele ir namolio

Tokia ta mano pirma, paskutinio rudens menesio diena. Antradieni, jei dievulis leis, bandysim vykt i didesni telkini. Didesni dar neturetu but po ledu, nors sinoptikai zada mus krashte ir toliau iki -6C. Pamatysim.

[kazbekas]

Metai jau arteja link finalo, orai spininga vis reciau leidzia paimt i rankas. O ir draudimai uzdare daugeli upiu kuriose zvejoju. Ziurineju siu metu nuotraukas, prisimenu zvejybas, zuvis, ispudzius ir vis lengviau sausio 1 dienos laukt.
Taip besikrapstinedamas sugalvojau, kad pabandysiu toki bendra 2009 reportaziuka subelst.
Zodziu buvo daug visko siais metais: pavasario laukimas ir daug ramybes

mano ir kolegu sugautu ir paleistu upiu karalieniu, karaliu ir vaivoryksciu:




pirmuju ziedu, zibuciu ir paskutiniuju musu upiu princu


pavasariniu zuvu kimbanciu ir pagal taisykles ir be ju


pavasariniu margiu ir marguciu


salto pavasarinio juros vandens ir sidabru sviecianciu zuvu

pavasarinio-vasarinio sapalu selsmo



vasariniu mekniu ir vasariniu liuciu


rudeniniu kirsliu

ir daug daug nepadarytu kadru, bet milijonai isgyventu sekundziu. Butent isgyventu....

[Sokratas]

Žmona ryte sako, pažiūrėk, kokias žuvis žmonės gaudo, per Lietuvos ryto TV , o tu čia spoksai į tą monitorių be naudos....
Pažiūrėjau, rodė, kaip reikia gaudyti ūsorius.
Bežiūrint, azartas pakilo ir ,nors jau artėjo vidurdienis, papusryčiavęs, susikrovęs mantą išlėkiau prie upelio ieškoti, kur tos didžiosios žuvys slepiasi .





Ūsų neradau, o ir sako, pas mum jų nebūna, bet kelias žuvikes pavyko nutverti. Tiksliau, pagavau 4-ias, visos panašaus dydžio. Dvi atidaviau gamtai, dvi parvežiau žmonai:



http://img145.imageshack.us/i/p1011431.jpg/

[gelmės]

Trumpai.
Susiterėme su Vitoliu pagasdinti lydekių. Susitarėm, tai susitarėm. Gasdinimą nutarėme pradėti antradienio (11-03) neankstyvą rytą. Nubildu Utenon. O iš ten jau džipaujam link vandens.

Kol pasiekiame telkinį, termometras rodo -1.
Pirmieji metimai laimės neatneša. Manau, kokią valandą, ar net visas dvi, taip buvo. Tyku, tyku, tik retkarčiais nuo žiedelių ledukus nukrapštom, kokį cigariuką ar pypkutę papapsim. Vitolis šokdina savo masalą. Brangus jo, rūpužiokas. Sako sugeba iki 2 metrų nunerti ir ten pasilieka. Aš keičiu gumas į sukres, vartiklę. Vis dėlto pirmas kibimas man ant gumos. Raudonos uodegos nebebėra. Liko nasriukuose.
Neužilgo Vitolis irgi turi kibimą, bet tuščiai. Ir nuo to momento prasideda. Tie ščypokai griebia tik tvičinguojant. Ir tik Vitolio. Pirmas pagautas itin efektyviai :

Sprendėme, sprendėme kokiu būdu taip užsikabino, bet tikslios info ir nenustatėme.
Neužilgo susigundė ir antrasis ščiupokėlis:

Dar už kokios valandos - trečias. Praktiškai visi apyvienodžiai :

Dar vieną kibimą turėjau ir aš. Bet tuščias. Pasimaskatavo kažkas vandenukyje ir to užteko.
Visą dieną švietė skaisti saulė, bet oras šiltas nebuvo. Gal kokią valandą temperatūra buvo teigiama. Daugiau - tik į minusą. Labai nepavargome krapštyti ledukų nuo žiedelių. Nors galėjo jų ir nebūti.
Prasidavę geras 5 valandas nutarėme baigti (kaip galvojome paskutinę šiais metais) lydekių medžioklę. Bandėme aptarti rezultatus, bet ir taip buvo aišku, jog gavau į vienus vartus:

Tvičingavimas laimėjo kovą prieš mano gumas, sukres ir tą smetoninę Jūrą. Du tušti mano kibimai ir trys Vitolio lydekaitės iš keturių griebimų.
Jau vakarėjo. Laikas judėti namų pusėn. Saulės skaistumas atsispindi vandenyje :



Na ir bendras kranto vaizdas. Meldai išduoda, jog neužilgo jie užmigs....

Tai tiek.

[kamstis]

Buvom vakar paziuret ,kaip vegeles gyvena


Siek tiek paklaidzioje pakrantemis,issirinkom siokia tokia dambele ir sedom.

Atsistojom prabangiai,keturi zvejai per 3dambas.

19.30pirmas rimtas pyptelejimas ir marmurine grazuole jau krante.20.30 antras pyptelejimas ir dar vienas maumas lipa i sausuma.

Kolega zvejojes su manim toie pacioje damboje,irgi ikerta dvi vegeles,Cymai sekasi truputi prasciau ji si karta aplanke 1 vegele.
Prasciausiai sekesi,musu vairuotojui.Pas ji i damba maumai neuzsuko

Mano laimikis
Atidarymas pavyko, mes dar sugrysim

[blight]

Sestadienis ir musu trejetas, zacis, saturnas ir jo bendradarbis pajudame kazkur nemuno link.Atvyke i vieta, lieka nemazai laiko iki kol prades temti, issiskaiciuojam pirmais antrais, kur , kuris stos ir susimetam "del vaizdo" dugnines Apsile kojas galutineje stoteleje ir isikure, nusprendem "del drasos" ir kad zukle butu sekminga, padaryt po pidisiat ir papusryciaut. Veliau zacis patraukia ieskot vyteliu skambuciam tvirtinti ir gryzes isgirsta pasakojimu, kad va salia kranto, kazkas issoko is vandens ir daro kaskadinius triukus Dar praejus gerai valandai ir pradejus tempti nuspresta pradet pasiruosima rimtai zvejybai Einu permesti dugnines, ruosti skambaliukus, tik ziuriu kad vienos is dugniniu valas visiskai atleistas, nu galvoju bus koks kelmas prineshes, tik suvyniavus vala, tas kelmas atgyja ir dar duoda vaizdu, ogi pasirodo cia tas pats veikejas kuris pries geros pusantros valandos jau buvo daves apie save zinia Paleisti ir kad sekmingai plaukiotu toliau, jau jokiu prosvaisciu, tai pirma dienos zuvis ir zacis patapo brakonieriumi

Nu bet istorija ne apie tai Sutemo ir pirmojo skambucio isganingojo "klyksmo" sulaukem. Kirtimas ir po neilgos kovos, zuvis krante (didziausia tos dienos 2.5kg)

Po geros valandos kolega Gedas ikabina ir savo pirmaja, dar po pusvalandzio mano antroji keliauja krantan, poto atejo eile saturnui ir viskas nurimo. Po nepilnu triju valandu, seka trys kibimai ~10 minuciu begyje is kuriu du realizuoti, poto vel valanda ramybes ir dar viena ~1.5kg krante.Tai apie vidurnakti sietelis atrode taip

Poto seke shtilius iki puse keturiu ir poto vel leidosi sukalbamos. Sietelis papilnejo dar 5-iomis

Nu o ryte nuklojom nemuno pakrantes grindini "marmurinem plytelem" bendrai fotosesijai

Isviso pagavom 12, kaip pirmam kartui (tikiuos nepaskutiniam) rezultatas geriau nei geras Nu saturnas nusnaudes ir visas zvalus jau puola pozuot su savo grazuole

Nors ir nuovargis daro savo ir akys nori uztarnauto poilsio, foto atminciai su tos dienos didziausiomis (zacio 2.5 ir saturno 2.3)

Siam kartui tiek, bandykit laime ir viskas bus ciki piki

[gelmės]

Lapkričio 21 dieną, šeštadienį, su Vitoliu nutarėme išbandyti laimę dar kartą. Aštunta valanda ryto. Radijas praneša, kad lietus tik dviejuose rajonuose. Biržų nemini. Bet pas mane lyja. Išvažiuoju. Kupiškio rajonas. Lyja. Važiuoju. Važiuoju. Važiuoju. Anykščių rajonas. Lyja. Utenos rajonas. Lyja. Utena. Susitinkame . Paplepam. Lyja. Nutariame nemarūditi laiko. Važiuojam. Zarasų rajonas. Lyja. Atvykstam į vietą. Nebelyja.
Valtis keliauja vandenin. Šį kartą neužmirštame nuimti ratukų. Lengviau plauksis. Pirmieji metimai pasiekia vandenį. Vitolis savo firminius voblikus leidžia gelmėn. Šią žvejybą ir aš nutariu skirti tvičingavimui. Kaip nekeista, savo žodį išlaikiau. Gal tik kelis kartus buvau užsidėjes gumą.
Didelių nuotykių nebuvo, tad plačiai neišsiplėsiu. O kad Vitolis eilinį kartą mane apgaudė, tai ne nuotykis o realybė. Pirmasis:


Velniškai piktas, bet neiskaitinis egzempliorius. Pamaskatavo uodega ir tiu, tiu vandenukan.

Neužilgo dar viena. Šiek tiek didelesnė, bet irgi nelegalka.

Vitolis savo stichijoje. Nepraėjus nė pusvalandžiui pakabina dar vieną. Pasirodo, kad ir šiai dar reikia paūgėti.

Na, o aš dar jokio kibimo neturėjau. Bet vis vien maskatuoju spinigėliu. Mano rapala žymiai didesnė už Vitolio voblikus, tad mintyse sukasi ir didesnė lydekaitė. Kol mano mintys rezgė sapnus, iš vandens išlindo viena Vitolio iskaitinė:

Paskui dar viena:

Na, ir prieš pat žvejybos pabaigą tašką padėjau ir aš.
Galutinis rezultatas , tur būt koks 6:1. Vitolio naudai. Bet negi aš čia ašarosiu. Ne tam mes renkamės. Net ir lietus užsirakino savyje. Oras buvo pasakiškas. O atrodė, kad bus didelis ilgas ir labai šlapias lietus.
Tai ir viskas.

[kamstis]

Vegelizmas.
Praeita sekmadieni,keletas ligoniu ,neatsispyre pagundai nulekt prie rambyno kalno.Jau is anksto buvo nuspresta ,kad vyksim dviem ekipazais,nes i viena auto niekaip netilpsim.Vietoje atsirandam apie 9.0val.pasirodo ,kad neapsirikom,kad anksti is kauno islekem.Atvaziavus,randam kelias tuscias dambas,daugiau mums ir nereikia,kuriames,ruosiam meskeres,nors ir ankstoka,bet masalai lekia i vandeni.

Kompanija nedidele,bet drauginga
Sumetus meskeres reikia ir pasistiprinti
Kas saslykeli varto,kas spininga ruosia,vienu zodziu veiksmas vyksta.


Pasistiprinus ir vakaro sulaukiam,issiskirstom visi po savodambas ir laukiam.Pirmos zinios greit ateina,draugai zvejojantys uz poros dambu ,jau turi vegele,kolega gaudantis gretimoje damboje,pagauna sapala,mes su Mengaugu pakolkas nieko
17.30 pagaliau kibimas ir grazi vegele jau krante,dar praejus gerai valandai,Kamstukas atsinesa marmurine,lieka vienas Mende nieko nepeses,bet po gero pusvalandzio ir jo meskere uzpurto vegele,deja si karta marmurine buvo gudresne,ilindo kazkur i kliuvinius ir nutruko.Tuo sekmadienio zvejyba ir baigiam.
Vaziuojant namo sukasi mintys apie sekancia isvyka,jos ilgai netenka laukt
Ketvirtadieni 10.30 pajudam is Kauno tryse,As,Mende ir Arunas,Cyma zada prisijungti veliau.Kelione neprailgsta,visi turi ka papasakot 12.30 mes jau pagegiuose,davaziavus prie Nemuno vaizdas nekoks,visos geresnes vietos uzimtos,paklaidziojam is vieno galo i kita,gerai kad transporta turim nebloga,vaziuojam ten kur daugelis nebegali privaziuot,na ir neapsirinkam,randam visai nebloga damba,tiksliau dvi dambas,apsiziurim ir nusprendziam likti.
Vel viskas is pradziu,pasiruosimas zvejybai,stalo serviravimas na ir vakariene

Padarom po pirma,veliau po pilna
Sulaukiam Cymos.Kolektyvas jau sukomplektuotas.

Meskeres pakolkas tyli.

Neilgai laukus,Cyma jau turi viena vegele,paziurim pasvarstom,is akies apie 1.5kg.dar po keliu minuciu jau Arunas saukiasi i pagalba,uzkibusi vegele isipainiojo i apsemtus krumus,pasiimu graibsta lekiu iki jo,ir bendrom pastangom iskrapstom ja is vandens,mums su Mende niekas nekimba,tai mes nutariam svente svest,kas daugiau lieka.
Dar po kokios valandos vel lekiu Arunui i pagalba ir dar viena vegele krante.Pas mus ramuma.Darosi liudna,keiciam masalus,prmetinejam meskeres,bet rezultato jokio.Tuo tarpu kolega dar viena marmurine ispraso,jau visai liudna.Na bet pagaliau ateina svente ir i musu damba,Mendes signalizatorius supypia,tik seimininkas jo negirdi,buvo trumpam nulekes i krumus,as nusprendziu nebelaukt kol jis sugrys,imu jo meskere ,kertu ir yra,atejes Mende tik padeda ja iskrapstyt i kranta.
Nuotaikos pasitaiso ir mes nelikom sausi,tiksliau Mendaugas,man sy karta likimas parode spyga.
Tuo kibimai ir baigiasi 23.00 pradedam vynioti meskeres ir traukiam namo.
Reziume:pagautos 5vegeles nuo 1.5iki 2kg.Vanduo aukstas,krumai apsemti,privaziavimo salygos ekstremalios,vietu zvejoti beveik nera,viskas uzimta.Norint gauti geresne damba reikia vaziuot ilabai anksti
turint 4x4 gyvenimas siektiek palengveja.
Tai tiek,iki kito karto

[kementa]

2009 12 19 žvejyba ant pirmojo ledo.
Moletų rajone Kemento ežere, žvejota apie 3h.

[Vaidis]

Vakar teko pabūvot 'pasakoj'.... Taigis...
Judant žūklės vietos link, mane pasitinka tokie vaizdai:

Atvažiuoju iš čia

sniego iki pusės 'kaliošų'

Toliau judu savo eiga ir saugaus,kad neužvirstų ant galvos 'lavina'

Pagaliau aš ant ledo

pirmoji šio sezono eketė

ir pirmasis kuprius (deja vienintelis)


P.s. gaila, kad nuotraukas teko daryt su telefonu

[Airis]

kelios foto nuo pirmojo ledo.pazvejojom, neiluzom,pagavom.

[Rukis]

Fishermen,imetu nuotrauka,gal matysi koki naudoju,siaip paprasta suktos vielos kugio formos

[Edosius]

Dabar vakaras, vienas iš paskutinių šiais 2009 metais, tad LABAS VAKARAS VISIEMS.
Norėtų Jus visus patrukdyti Edošius. Trukdysiu labai trumpai, nes po švenčių...
Pirma kalėdų diena – įsimintina vien dėl to, kad vienintelis ežere ant ledo. Supratęs tai (na kad durnelis esu) Aukščiausiasis atsiuntė nuo pietų lietutį, kad ir nesmarkus ir be perkūnijos, privertė mane „susibintuot“ ir pėdint namolio. Namolio buvo sunkoka eiti, kadangi ant ledo trisdešimt comų sniego, plius pragariškai anas primirkęs tai bridau link tos mašinos kilometriuką su „Roksais“, rezultate – trys paros nežmoniškas skausmas blauzdose (matyt gerokai perdeginau kojų bicepsus).
Apie kibį – smuklmė rodos ten negyvena, ant karasikų du vėlevėlių pasirodaymai, rezultate viena....




Šventės šiemet kaip nekeista ypač ilgos buvo man.. baigės vakar pusė dviejų nakties darbo baliu, na bet darbe palyginus su draugužiais tai kaip ledas be sniego ir tas su trisdešimt comų per pirmą kalėdų dieną.
Vienu žodžiu neskubėdams iškritau iš lovos šiandien ties dešimta valanda, prasitrinęs akis nutariau vėl unt ledos. Pradžiai upelin vardu Apasčia kuojikių, kad va rytojui turėčiau ką unt trišakio užsegt. Kaip nekeista per penkiolika minučių kibirėlio vanduo virte verdė nuo kuojų, plius ganėtinai stambių. Kad ir sunkiai ir lėtai mąstantis Edošius išvyko dirbtinan ežeran lydokų gąsdint. Pats vidurdienis, visos dvylika valandų po stiklu. Atėjus ant ledo sutiktų žvejų šypsenos išduoda – šiandien nekiba, gali gręžtis mašinos link ir tratėti namolio ant pečiaus. Kadangi pečiaus neturiu, o „armonikos“ mažokai šildomos nutariu užbombarduoti vėlevėlėmis ledą. Vietos žinomos. Keletas grąžto sūkių ir žiūrėk kaip „Bernaūlis“ minuoja jau paskutinę trečią miną. Tikras rusiškas stebūklas tas „Bernaulis“ kaip pagalvoju, tai ne koks švediškas lengvų lengviausias ir iš aštriausių aštriausias, su anais man rodos daugelis žvejoja, nes neminuoja bet tiesiog kaip su kulkosvaidžiu vėlevėlių prisodina, ne paslaptis ir pas mumis Biržuose, yra tokių.. va kad ir šiandien nemažai mačiau.
Kaip minėjau užminavęs paskutinę trečia miną grįžtu prie vieno sutikto jauno žvejo, mat pasirodo pažystu nuo mokyklos laikų, ten pas jį ešeriukai kimba o ir su „Bernauliu“ žvejoja. Prsidėdu. Išsitraukiu balalaiką, iškrapštau matylius, užveriu. Pliumt eketėn balta mormyška, nuleidžiu pusmetriuką ir matau kad paskutinės „minos“ detonatorius plevesuoja.
Pasiūlai kolegai eit kartu, vis sakau prasivaikščiosi. Anas matosi galvoja – nu blyn pėdint pusantro šimto metrų vien dėl to kad pamatyt koks aš blogas minuotojas, arba kokios blogos ir nepatikimos „minos“... bet paklūsta. Iš kokių dešimties metrų girdžiu kaip ritukė sukdamasi burzgia, ech liapota.., tačiau priėjus prie pat nustoja. Laukiu kokią minutę, vis nesuka ir vis labiau nepatinka man.. Stveriu už gyslos ir tikrinu – jaučiu kaip inirtingai anam gale kažkas žiaumoja. Lengvai pakertu ir greit netraukiu, na tiesiog greit ir negaliu traukt. Bumsėdamas lėtai ateina pasisveikint ir taip kokius keturis kartus link eketės, pamatu visus keturis kartus vis tik kairį vandens gyvio šoną. Šone manęs ant ledo vis girdžiu rusiškus žodžius iš raidžių ar tai „N“ ar tai „B“ ir lietuvišką „GERA“ . Nuvarginu iki tiek, kad pasidavusi kreivai ir sustoja ties ekete, gal ir mirkteli man, bet to neįžvelgiu. Įkišama eketėn žmogaus ranka, pasukiojama lydoko galva ir įvairuojama oran. Žmogus nugalėjo. Nepati didžiausia pagauta apskritai, bet žiemą TAIP. Stora ir įmitusi, pusiau žalia ir geltona, o prie balto sniego fono, vietomis net ir mėlyna.
Po trijų penkiolika dar suveikė vienas detonatorius. Priešininkas buvo labai piktas ir greitas, net neabejoju kad „vyras“, pasispardęs buvo taip pat nugalėtas.
Šauni diena, ką ir bepridursi. Nesu koks mėsininkas ar „šamonas“, tačiau per šventes pasiimt kelias lydkaites pagautas legaliais įrankiais ir kiekias nematau tame blogo.
Na ir kaip visada skaičiai – tiems kurie skaito iki galo juos ir perskaitys – pirmą kalėdų diena (kilogramas keturišimtai gramų), šiandien – antroji (kilogramas du šimtai gramų), na ir pirmoji (keturi tūkstančiai šimtas gramų).
Tiek šiam vakarui, iš anksto ačiū skaičiusiems,
Su pagarba Edis
p.s. atsiprašau už nuotraukų kokybę, fotkinta su telefonu

[Skridžas]

Po Edošiaus tokio gražaus ir uždegančio reportažo aš irgi užsimaniau pagauti lydeka,kadangi vėlevėliu neturėjau o ir žvejiba su jomis i pabaiga tai nusipirkau 1
Šiandien per daug neskubindamas iš lėto (visi maišosi nėr kur 120 paspausti)bumeris nuvežė ten kur vasara veža
Pagavom keliata ešeriukiu,aš bandžiau velevėle kaip jinai turi veikti "hren znajet",bet ekspirementavau,ir sugalvojau pakeisti ešeriukia ištraukau senaji ir ileidau naujaji,kol aš ji ten tampiau ir derinau kaip pastati velevele,pajutau kad tampo kažkas kitam gale tai ir aš timtelėjau ir nespėjes nei dorai supratsi kas vyskta ištraukua šia gražuole 2,240kg
O kaip išauna vėlevėlė taip ir nepamačiau