Kažkada ūsorius Nemuno aukštupyje buvo pagrindinė vasaros sezono žuvis, juos gaudydavom nuo gegužės pradžios iki užšąlant. 4- 5 kg žuvys, ypač rudenį, nebuvo jokia retenybė, didžiausią teko pagaut beveik 7 kg. Bet tai buvo jau prieš gerą dešimtmetį... Dabar pagrindinėse man žinomose nerštavietėse, kur kažkada vanduo "virdavo"- ramu, atplaukia pavieniai ūsoriai. Jų mailiaus tinkamose vietose taip pat būdavo tiršta- dabar nieko nėra. Nėra ir vakarinių ūsorių "šokių" virš vandens- vienas kitas pasirodo. Nykimas sutapo su mašalų naikinimo vajum... Na, ir elektrikai prisidėjo mušdami žuvis nerštavietėse. Tai va tokia nostalgija...
Kiekvienas panemunės žvejas žinojo, kaip pagaut ūsorių- nereikėjo nei tolimų metimų, nei ypatingų įrankių (tik to niekas niekada nepasakodavo atvykėliams) . Žuvis, žinia, stipri- su 0,3 valu niekas nežaisdavo. O ūsoriai, kaip ir visos be išimties žuvys tam tikru laiku ir tam tikrose vietose ganosi prie pat kranto, daug jų teko pagaut 0,5- 2 m nuo kranto iki metro gylyje. Tarp kitko visi stambiausi kaip taisyklė papuola prie pat kranto ir ant žuvelės ar varlės. Trandė ar blakė- smulkmės maistas, dažniausiai ant jų paima "neįskaitiniai"- iki 2,5 kg ūsoriai (tokio ūsoriaus dar smulkios ašakos). Beje, varlę ūsorius labai mėgsta, bet ima ją ne visur, o ir rudenį visai kitose vietose laikosi nei vasarą. Žinoma, "su chebra" tokia žvejyba nieko neduos, čia reikia ramybės. Su chebra tik šnapsą gert galima, o žuvaut reikia vienam, kad ir kokias žuvis gaudytum...
Tai va, pasiguodžiau- norėtųsi ūsorių, bet deja... Tik gražūs prisiminimai liko... Kaip ir apie ungurius ar vidurvasario ir "varlinius" starkius. Nemunas daug neteko per labai trumpą laiką...