Renkantis valti is PVC neprosali zinoti :
Penki mitai apie pripučiamas valtis iš PVC
Marketingo technologijos supa mus ir nejučia įtakoja mūsų gyvenimą beveik visose sferose. Kuo populiaresnė kokia nors prekė ar produktas, tuo daugiau gandų apie juos sklando. Plaukiojimo ant vandens priemonių rinkoje, šiuo metu berods populiariausias produktas – tai pripučiamos valtys iš PVC ir be abejo gandų apie jas yra pakankamai. Išnagrinėkime keletą jų
1. Tai pats populiariausias mitas apie pripučiamas valtis.
Su šiuo gandu susiduria kiekvienas, kuris renkasi valtį. Jis įtakoja tiek pardavėjus tiek pirkėjus. Ir vieni ir kiti yra puikūs žmonės, bet . Kad išsklaidyti šitą mitą, reikia šiek tiek papasakoti apie pačią PVC medžiagą iš kurios gaminamos valtys. Pats polivinilcloridas (PVC) tai labai plona medžiaga, šiek tiek atsparesnė už kitas polietileno rūšis. Siekiant padidinti jo atsparumą yra gaminamas sustiprinimas – ant pakankamai kieto tinklo, supinto iš polimerinių gijų, iš abiejų pusių klijuojama po vieną sluoksnį PVC. Suklijuojama, aukštų adhezinių (adhezija yra jėga, kuri jungia dvi skirtingų rūšių medžiagas, esančias arti viena kitos) savybių turinčiu komponentu (klijai), kuris sujungia PVC ir kietą kordą molekuliniame lygyje, t.y. dvi medžiagos tampa viena – vientisa. Tokiu būdu gauta, daugiasluoksnė medžiaga, išsiskiria dideliu atsparumu trūkimui, plyšimui, pardūrimui ir trinčiai. Tai kur čia tie penki sluoksniai? Kai kurie gamintojai naudoją šį marketingo žingsnį ir tikina, kad adheziniai klijai skaitomi dviem papildomais sluoksniais. Tai labai patogu „nešvariais“ būdais „stumiant“ produkciją: - Štai pas mus medžiaga penkių sluoksnių, o vat pas juos tai trijų ar net dviejų sluoksnių! Pažvelkime į tai dar paprasčiau ir gausime štai kokios sudėties medžiagą: plėvelė – kordas (audinys) – plėvelė, ir nieko ten daugiau nėra. Teisingausia būtų valčių medžiagą vadinti - ir visiems laikams pamiršti taip vadinamus . Reikėtu papildyti, kad neskaitant armuotojo PVC dar valtys gaminamos iš hypolono, bet tai visai kitų savybių turinti medžiaga. Dar yra kiniečių gamybos irklinės valtys, gaminamos iš nearmuoto PVC, tačiau jų kaip rimtų plaukiojimo priemonių, jokiomis aplinkybėmis, čia nenagrinėsime.
2. Didesnis tankis – tvirtesnė valtis
Antras pagal populiarumą yra mitas apie medžiagos tankį, iš kurios pagaminta valtis. Jis teigia, kad kuo didesnis medžiagos tankis, tuo ji tvirtesnė. Tai tik pardavėju eilinis triukas! PVC medžiaga, kurią naudoja valčių gamyboje, gaminama Europoje (Suomija, Vokietija ir Čekija) ir Pietų Korėjoje. Vienareikšmiškai pasakyti, kuris gamintojas yra geriausias – negalime, tačiau yra faktas, kad pietų korėjos medžiaga yra šiek tiek tankesnė nei pagaminta Europoje (paties populiariausio korėjietiško valčių PVC medžiagos tankis – 1100 g/m2). Iš pradžių daugelis šalies gamintojų, valčių gamyboje, naudojo europietišką medžiagą, bet „azijietiška“ medžiaga pasirodė gerokai pigesnė, todėl beveik visi tolygiai perėjo prie jos. Dėl šios priežasties, pirkėjui kažkaip reikėjo įteikti, kad ši medžiaga yra kažkuo geresnė, ir bingo!!! Sprendimas greitai buvo surastas klasikiniu marketingo žingsniu, kai kažkieno galvoje toptelėjo mintis: . Jeigu tarpusavyje lyginsime Europoje pagamintą valčių medžiagą, kurios tankis tarkim 850 g/m2 ir tokią pat „azijietišką“ 1100 g/m2, paaiškės, kad susidėvėjimo, trūkimo ir pradūrimo charakteristikos pas jas vienodos! Bet pagaminta iš „azijietiškos“ medžiagos valtis svers šiek tiek daugiau analogiškos, pagamintos iš europietiškos medžiagos. Bet nemažiau svarbus čia kitas aspektas – be PVC, kuri specialiai sertifikuota pripučiamų valčių gamybai, yra dar medžiagos skirtos tentų, baseinų ir kt. gamybai, ir jos yra pigesnės. Kai kurie nesąžiningi gamintojai valčių gamyboje naudoja šias medžiagas. Ir kaip tik šios medžiagos turi mažesnį tankį. Reiškias, jeigu jūs norite tvirtos valties – nežiūrėkite į medžiagos tankį, o paprašykite atitikties sertifikato.
3.
Tam kas tai sugalvojo, reikia pastatyti paminklą, ką savu laiku padarė vokiečiai Gindenburgui 1914 metais. Esant dideliam metalo trūkumui pastatė jam paminklą ... iš medžio. Šalia gulėjo plaktukas ir krūva vinių. Norintiems išreikšti savo pagarbą, buvo siūloma įkalti vinį į paminklą ir taip jį metalizuoti. Bet arčiau esmės. Atidžiai pažvelkime kam suteikiama tokia garantija? Ji suteikiama siūlėms ir medžiagai. Jei panagrinėjus detaliau, tai siūlė - yra pati tvirčiausia valties vieta, PVC valčių gamyboje naudojami klijai turi labai aukštas adhezines savybes. Valties siūlė – tai monolitas, kur ryšiai tarp medžiagų yra molekuliniame lygyje. Bėgant laikui (daug daugiau nei penkeri metai) nuo išorinio aplinkos poveikio gali nukentėti pati medžiaga, bet tinkamai suklijuota siūlė liks nepažeista! Ir jeigu su siūle yra kažkas ne taip ir ji turi suklijavimo defektą, tai jie 99,99 % atvejų pasirodys pirmą kart valtį leidžiant į vandenį, o likę 0,01% - antrame! Nepastebėti siūlės defekto tiesiog neįmanoma. Čia skaičiavimas labai paprastas – jeigu su valtimi kažkas ne taip, tai paaiškėja iš karto, jeigu viskas gerai – tai taip bus ir ateityje. Garantiją medžiagai suteikia jos gamintojas, ir ji galioja ne nuo jos pardavimo dienos, o nuo jos pagaminimo datos. Penkių metų garantija netaikoma valties komplektuojančioms - irklams, pompai, indams ir pan. Niekas jums nesuteiks daugiau nei vieneri metai! Ir tai geriausiu atveju. Taigi penkių metų garantija taikoma tik siūlėms (apskritai kurioms niekada nereikės garantinio remonto – jei siūlė padaryta kokybiškai) ir medžiagai, už kurią valčių gamintojas neatsako.
4. Suvirinta ar suklijuota
Ir vis dėl to, kas geriau, suvirinimo ar suklijavimo siūlė? Reikalas tame, kad iš esmės šie abu metodai yra vienodi. Tiesiog virinama su įrenginiu, o klijuojama - rankomis. Valčių gamyboje naudojama adhezine medžiaga(klijai), kuriai aktyvuoti reikalinga aukšta temperatūra, todėl rankiniu būdu klijuojant naudojamas pramoninis fenas, o virinant – tai daro įrenginys. Rankinis klijavimas ganėtinai brangus ir darbui imlus procesas. Norint jį atpiginti ir pagreitinti – reikia jį automatizuoti. Suvirinimo įranga, tikrai toli gražu, nėra pigus malonumas. Kas liečia kokybę ir ilgaamžiškumą. Naudojant automatiką neišvengsime nukrypimų derinant sistemą, dėl ko galime pradeginti medžiagą, arba atvirkščiai nepasiekti reikiamos. Šis reiškinys sutinkamas pakankamai dažnai visose suvirintose valtyse, nuo elitinių iki biudžetinių. Na o klijuojant visada atsiranda žmogiškasis faktorius, pavyzdžiui kai darbininkui bloga nuotaika. Bet kokiu atveju, nei vienas nei kitas gamybos būdas nei geresnis nei blogesnis. Abu vienodi!
5. Valtys iš PVC netinkamos remontui
Šį mitą sugalvojo patys naudotojai, kai Rusijoje pasirodė pripučiamos PVC valtys, nuolat bandydami jas sulyginti su guminėmis valtimis. Laimei šis mitas jau pats save išgyvendino. Reikalas tame, kad sulyginus PVC ir gumines valtis pagal tinkamumą remontui, tai iš tikrųjų PVC valčių remontas yra labiau sudėtingesnis. Bet čia sulyginimas ir baigiasi. Bet kokį, PVC valties, mažesnį nei penkių centimetrų ilgio pradūrimą ar prapjovimą, galime pašalinti net žygio sąlygomis. Užtenka tik pasinaudoti remkomplektu, kuris dažniausiai pridedamas perkant standartinės komplektacijos valtį, susidedančiu iš medžiagos gabalėlių ir specialių PVC klijų. Norint tinkamai suremontuoti – būtina atidžiai perskaityti instrukciją ir jos laikytis. Neklijuokite neišdžiuvusių ar drėgnų paviršių; neklijuokite esant žemesnei nei 0oC temperatūrai ir neklijuokite pradurtų vietų, prieš tai neišleidus oro iš kamerų! Kažkas dabar šyptels, juk tai tikri atvejai, po kurių naudotojai šventai įtikėjo, kad PVC valtys netinkamos remontui ir aktyviai pradėjo skleisti šią nuomonę tarp kitų! Savaime suprantama, kad metro ilgio kameros prapjovimą galime suremontuoti tik specializuotame servise, taip pat ir kaip ir šratų suvarpytą valtį. Reiktų sau pažymėti, kad žūklėje, medžioklėje ar apskritai eksploatacijos metu gali atsitikti bet kas. Juk būna, kad dūžta kosminiai laivai, o juk ten tai viskas paskaičiuota tūkstantį kartų labiau. Paprasčiausia pagal galimybes vengti nemalonių ekscesų, o jei jie atsitinka, stengtis būti tam maksimaliai pasiruošusiems.
A.S.
Žurnalas Nr.11 lapkritis 2006 m
http://ohotnik.net/
. bent jau man maloniau but paprasciausiai pasiirstyt, nei esant beveik tokiam paciam greiciui klausytis burzgimo ir dumus uostyt.
ten nebent i rybalka
), su 5 vid. svorio zmogais stumia 8,5 km/h . , Begdamas aplenktum, jei Kristus butum ( ans unt vandens vaiksciot mokejo) , bet akademikai, baidaristai , ir kiti raudonodziai su kanojom, taip graziai per sonus duoda. reziume ( ar razume ): tokiai valciai toks variklis ne pro kur , galios truks . iki puses gazo trauks , o paskui ,kiek begazuotum - vandeny mals.
dauguma pasakis, kad praktiskai stovesiu vietoje. kazin, ar imanoma bus su sia valtim ir kokiais 3-4 zmonem, pasiekt bent jau 8 km/h greiti? panasu, kad turetu but stabili, bet jauciu kokybe nekokia..
na aišku ir kaina šiek tiek:-D 
Be kilio, plaukiojant su benzininiu varikliu, praktishkai jos nesuvaldysi posukiuose. Ir dar. Shviesiu spalvu, netaip ikaista sauleje, taciau jos prieziurai reikia skirt ypatinga demesi, jei noresi, kad ji turetu estetishka ishvaizda. Galima pilka, taciau ne visai balta.