jei kam įdomu pasiskaitykite apie šviesa tunelio gale, patį įstatymo projekta manau susirasite
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-45. (pateikimas)
Darbotvarkės popietinis klausimas (aplinkos apsaugos ministrą G. Kazlauską kviečiu į tribūną) – Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto paketas. Gerbiamasis ministre, aš prašyčiau jus pateikti projektus Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47, Nr. XIP-48 vienu kartu. Gerbiamieji kolegos, kas norite klausti, prašom užduoti klausimus iš visų pateiktų projektų.
Prašom, ministre.
G. KAZLAUSKAS. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pakeitimo projektams buvo pritarta Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. posėdyje. Projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastinti vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisę žvejoti suteikimo tvarką, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai numatyta, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse galėtų būti vykdoma tik privačiuose vandens telkiniuose, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Ežeruose, upėse ir tvenkiniuose galėtų būti vykdoma tik specializuota žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai, t. y. seliavų, ežerinių stintelių, pūgžlių ir upinių nėgių žvejyba. Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimui į kitą, ne į žvejybą, veiklą yra skiriamas finansavimas iš Europos žuvininkystės fondo.
Siekiant supaprastinti teisės žvejoti suteikimo tvarką, projekte numatyta, kad visose valstybinėse ir privačiuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius, vienu mėgėjų žvejybos įrankiu nemokamai galėtų žvejoti visi gyventojai, o neįgalieji, pensininkai ir vaikai galėtų žvejoti nemokamai ir visų Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatytų žūklės įrankių kiekiu.
Skatinant visuomenę aktyviau dalyvauti saugant ir atkuriant žuvų išteklius, numatyta, kad lėšos už teisę žvejoti daugiau kaip vienu įrankiu ar limituotai žvejybai būtų surenkamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Taigi žvejai įgytų galimybę matyti, kiek lėšų surinkta iš žvejų mėgėjų, teikti pasiūlymus dėl naudojimo ir gauti ataskaitas, kas už jas padaryta mėgėjų žvejybos plėtrai. Šiuo metu šitos lėšos keliauja tiesiai į biudžetą, ir tokios galimybės žvejai mėgėjai neturi.
Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol buvusi vandens telkinių nuoma žvejybai ir leidimai naudoti žūklės plotus neturėjo žymios teigiamos įtakos mėgėjų žvejybos plėtrai, projekte numatyta, kad leidimai naudoti žūklės plotą nebus išduodami, o jau išduoti galios iki leidime naudoti žūklės plotą nustatytos datos. Šiuo metu viena pagrindinių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių yra nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Projekte numatyta suteikti teisę Aplinkos ministerijai žuvų išteklių apsaugos tikslais, apriboti prekybą tinkliniais žvejybos įrankiais.
Taip pat projekte numatyta uždrausti prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis. Projekto nuostatos sumažins žuvininkystės sektoriaus valdymo išlaidas ir turės teigiamą įtaką žuvų ištekliams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūsų nori klausti gana daug Seimo narių – net penki. Pirmasis klausia V. Galvonas.
V. GALVONAS (TTF). Labai ačiū. Kaip supratau, ministras tuos klausimus sujungė, tai aš galbūt irgi pabandysiu kaip nors sujungti, tik ilgiau klausiu. Tai yra sveikintinas dalykas, kad yra teikiamas toks įstatymas. Bet prisiminęs Vyriausybės pirmąsias dienas, kai Vyriausybė kaltino, kad ji paveldėjo labai blogą paveldą iš praėjusios Vyriausybės, norėčiau paklausti kaip ir perspėjantį klausimą. Juk šis įstatymas yra parengtas praeitos Vyriausybės. Tada ministru buvo ponas A. Paulauskas, pasirašė, kaip matau, A. Butkevičius. Aišku, nei vienas, nei kitas su žuvininkyste ar žvejyba neturi reikalų. Kai aš praeitoje kadencijoje buvau Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje, tai mes tą klausimą labai daug nagrinėjome.
Pagal Europos Sąjungos tam tikrus reikalavimus yra daug klausimų neatitikimo ir dėl mėgėjiškos… Aš, kaip opozicijos atstovas, netgi rankomis pločiau, kad kuo blogiau bus dabartinei Vyriausybei, tuo geriau. Bet iš tikrųjų yra daug problemų, kurie palies kiekvieną žmogų. Aš trumpinu, nes vis tiek reikės didelės diskusijos, galbūt asmeniškai paklausiu. Ar jūs nematote, nes aš čia turiu Europos Komisijos generalinio jūrinių ir žuvininkystės reikalų direktoriaus atsakymą į mūsų paklausimą, kuris skamba taip: „Atsakingos Lietuvos institucijos turėtų kartu rasti subalansuotą sprendimą, kuris tenkintų tiek profesionalius žvejus, tiek žvejus mėgėjus. Minėtas Lietuvos Vyriausybės siūlymas darytų įtaką 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos tikslams bei joje numatytų priemonių įgyvendinimui. Be to, kaip numato Tarybos reglamento (EB, skaičius yra) Europos žuvininkystės fondo 65 straipsnis, norint pakeisti šią veiksmų programą, būtinas jos priežiūros komiteto bei Europos Komisijos pritarimas.“
Iš to išeina, kad pritarimo kol kas nėra. Be to, Žemės ūkio ministerijoje nebuvo svarstytas šis klausimas, nes nebuvo suderintos visuomeninės institucijos. Ar jūs nemanote, kad vertėtų grąžinti šitą klausimą jūsų Vyriausybei iš naujo peržiūrėti ir parengti, tada būti šimtu procentų įsitikinusiems, kad jis yra labai geras.
G. KAZLAUSKAS. Aš tikrai nemanau, kad šį įstatymą reikėtų grąžinti, kartu sakau, kad tikrai taip – tai buvo pateikta praeitos Vyriausybės. Jeigu būtų įdomi jums mano asmeninė nuomonė, tai žinau, kad Seimui yra pateikta taip pat Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos nuomonė dėl šio įstatymo, kuri, mano požiūriu, atsako į klausimus, kuriuos aš palaikyčiau taip pat. Manau, svarstant komitetuose patikslinimai arba atsisakymai kažkurių punktų gali būti išspręsta, to visiškai pakaktų ir nevertėtų, ko gero, grąžinti svarstyti Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų panašus į prieš tai užduotą. Aš noriu paklausti. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad būtų galima perorientuoti į kitą verslą tuos žvejus, kurie šiandien neturės galimybių žvejoti, ypač Kuršių mariose. Mano klausimas, ar nebūtų tikslinga pirmiausia sukurti pasitraukimo sąlygas iš žvejybos verslo, nes ypač Kuršmarių žvejai neturi kito pragyvenimo šaltinio, tik turi šitą šaltinį. Ten yra apie 180 šeimų, kurios iš to gyvena. Man atrodo, būtų logiška pirma sukurti pasitraukimo galimybes ir tada priimti tokį įstatymą. Šitas įstatymas net nebuvo derintas su Žemės ūkio ministerija, kuri nustato pasitraukimo reglamentus, kitaip sakant, finansavimo sąlygas pasitraukiant iš to verslo. Man atrodo, būtų logiškiau pirma padaryti vieną veiksmą, o po to stumti tuos žmones, o nedaryti atvirkščiai. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kiek man yra žinoma, šiuo metu yra skirtos lėšos iš Europos žuvininkystės fondo, t. y. 10 mln. Lt, kurios kaip tik ir numatytos pasitraukimo atveju. Už šias lėšas iš žvejybos verslo Kuršių mariose pasitrauks iki 18 įmonių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta, kad fiziniai asmenys gali žvejoti bet kur, bet kuriame ežere. Yra mažųjų ežerų, kurie faktiškai yra privačiose rankose, įeina į žemės teritoriją ir yra kaip grąžintina nuosavybė. Ar nemanote (aš pateikiau ir pataisą), kad čia turėtų turėti tam tikrą įtaką ir to ežero savininkas, kuris užsiima veisimu? Galbūt ir jis turėtų duoti kažkokį sutikimą, ir kontroliuoti žvejybos procesus? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Mano minėtu tarybos pasiūlymu yra numatyta tokia galimybė, kad galbūt nevertėtų visiems leisti su vienu įrankiu žvejoti. Aš puikiai įsivaizduoju, kas atsitiks, taip pat ir privačiuose ežeruose, kai dauguma žvejų žvejoja vienu žvejybos įrankiu. Tai galėtų būti problema, nors atlikti tyrimai… į žuvų veisimo arba pretendavimo į laukinių žuvų išteklius… privačių asmenų kol kas neturi pagrindo, nes tikrai laukinių žuvų yra daug daugiau negu įveisiamų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galite šiek tiek pailsėti, nes turėsite pristatyti dar vieną įstatymo projektą. Dabar prašyčiau kalbėti dėl visų pateiktų įstatymų projektų paketo – Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir visų lydinčiųjų. Vienas už, vienas prieš. Prieš – B. Pauža. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paprieštarauti ir štai dėl ko. Šiame įstatyme nieko nepasakyta apie vandens telkinius, kuriuos Lietuva naudoja kartu su kitomis besiribojančiomis su Lietuva valstybėmis. Tai tokie ežerai kaip Drūkšiai, Vištytis ir kiti. Tokiuose vandens telkiniuose kitos valstybės vykdo ne tik mėgėjišką, bet ir verslinę žvejybą. Todėl, manyčiau, netikslinga drausti Lietuvos žvejams užsiimti versline žvejyba šiuose telkiniuose.
Taip pat yra ir kitų motyvų. Net ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai taip pat yra už tai, kad tie žuvų ištekliai turėtų būti naudojami atsižvelgiant į jų būklę, žuvų bendrijų struktūrą ir gausą. Jeigu mes vienašališkai priimsime šį nepopuliarų sprendimą, man atrodo, tik pakenksime bendrai ekologinei sistemai tuose vandens telkiniuose. Yra labai svarbios ne tik ekonominės, bet ir kitos priemonės. Aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui ir grąžinti jį tobulinti, ir tada pateikti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Už nori kalbėti K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasisakyti už tai, kad šiandien būtų pritarta šių įstatymų projektų pateikimui, nes tikrai reikia reglamentuoti visą žvejybos tvarką Lietuvoje. Iki šiol tiek privačiuose, tiek valstybiniuose vandenyse nebuvo tos tvarkos, ypač būdavo sunkumų išduodant leidimus. Tie žmonės, kurie nori praleisti laisvalaikį šeštadienį, sekmadienį, švenčių metų, nežino, kur gauti leidimą ir visa kita.
Taip pat pritariu dėl pramoninės žvejybos apribojimo uždraudimo Kauno mariose. Aš konkrečiai kalbu kaip Kauno gyventojas, išklausęs Kauno žvejų nuomonę šiuo klausimu. Tikrai šiuo metu Kauno mariose žuvų ištekliai gerokai sumažėjo, traukia tinklais, kas nori, kiek nori tų tinklų pristatyta. Mes negalime iki galo kontroliuoti… gamtos apsaugos darbuotojai dėl tinklų statymo… be to, yra problema, ir manome, kad Kauno marias būtų galima išgelbėti nuo žydėjimo, nes šiuo metu planktonas, t. y. dumbliai, kurie žydi vasara Kauno mariose, skleidžia dvoką, žmonės negali maudytis paplūdimiuose. Jeigu mes uždrausime pramoninę žvejybą ir atitinkamam laikotarpiui įleisime žolėdžių žuvų, pavyzdžiui, plačiakakčių karpių, tai tikrai bus nauda. Ir žuvys turės kuo maitintis, ir paskaičiuota, kad per penkerius metus vandens žydėjimas Kauno mariose liautųsi. Todėl pritariu šio įstatymo projekto teikimui, manau, svarstymo metu patobulinsim. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiruošiam balsuoti po pateikimo visam įstatymų paketui. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47 ir Nr. XIP-48, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 4, susilaikė 10. Po pateikimo visiems minėtiems įstatymų projektams pritarta.
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-45. (pateikimas)
Darbotvarkės popietinis klausimas (aplinkos apsaugos ministrą G. Kazlauską kviečiu į tribūną) – Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto paketas. Gerbiamasis ministre, aš prašyčiau jus pateikti projektus Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47, Nr. XIP-48 vienu kartu. Gerbiamieji kolegos, kas norite klausti, prašom užduoti klausimus iš visų pateiktų projektų.
Prašom, ministre.
G. KAZLAUSKAS. Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimo įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pakeitimo projektams buvo pritarta Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. posėdyje. Projektu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, supaprastinti vidaus vandenų žuvininkystės valdymą, teisę žvejoti suteikimo tvarką, pagerinti žuvų išteklių apsaugą, atkūrimą ir gausinimą.
Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai numatyta, kad verslinė žvejyba vidaus vandenyse galėtų būti vykdoma tik privačiuose vandens telkiniuose, Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje. Ežeruose, upėse ir tvenkiniuose galėtų būti vykdoma tik specializuota žuvų, kurių išteklių neišnaudoja žvejai mėgėjai, t. y. seliavų, ežerinių stintelių, pūgžlių ir upinių nėgių žvejyba. Vidaus vandenų žvejybos laivų perorientavimui į kitą, ne į žvejybą, veiklą yra skiriamas finansavimas iš Europos žuvininkystės fondo.
Siekiant supaprastinti teisės žvejoti suteikimo tvarką, projekte numatyta, kad visose valstybinėse ir privačiuose vandens telkiniuose, išskyrus privačius tvenkinius, vienu mėgėjų žvejybos įrankiu nemokamai galėtų žvejoti visi gyventojai, o neįgalieji, pensininkai ir vaikai galėtų žvejoti nemokamai ir visų Mėgėjų žvejybos taisyklėse nustatytų žūklės įrankių kiekiu.
Skatinant visuomenę aktyviau dalyvauti saugant ir atkuriant žuvų išteklius, numatyta, kad lėšos už teisę žvejoti daugiau kaip vienu įrankiu ar limituotai žvejybai būtų surenkamos į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Taigi žvejai įgytų galimybę matyti, kiek lėšų surinkta iš žvejų mėgėjų, teikti pasiūlymus dėl naudojimo ir gauti ataskaitas, kas už jas padaryta mėgėjų žvejybos plėtrai. Šiuo metu šitos lėšos keliauja tiesiai į biudžetą, ir tokios galimybės žvejai mėgėjai neturi.
Atsižvelgiant į tai, kad iki šiol buvusi vandens telkinių nuoma žvejybai ir leidimai naudoti žūklės plotus neturėjo žymios teigiamos įtakos mėgėjų žvejybos plėtrai, projekte numatyta, kad leidimai naudoti žūklės plotą nebus išduodami, o jau išduoti galios iki leidime naudoti žūklės plotą nustatytos datos. Šiuo metu viena pagrindinių brakonieriavimo ir žuvų išteklių mažėjimo priežasčių yra nekontroliuojama prekyba žvejybiniais tinklais. Projekte numatyta suteikti teisę Aplinkos ministerijai žuvų išteklių apsaugos tikslais, apriboti prekybą tinkliniais žvejybos įrankiais.
Taip pat projekte numatyta uždrausti prekiauti mėgėjų žvejybos būdu sugautomis žuvimis. Projekto nuostatos sumažins žuvininkystės sektoriaus valdymo išlaidas ir turės teigiamą įtaką žuvų ištekliams.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūsų nori klausti gana daug Seimo narių – net penki. Pirmasis klausia V. Galvonas.
V. GALVONAS (TTF). Labai ačiū. Kaip supratau, ministras tuos klausimus sujungė, tai aš galbūt irgi pabandysiu kaip nors sujungti, tik ilgiau klausiu. Tai yra sveikintinas dalykas, kad yra teikiamas toks įstatymas. Bet prisiminęs Vyriausybės pirmąsias dienas, kai Vyriausybė kaltino, kad ji paveldėjo labai blogą paveldą iš praėjusios Vyriausybės, norėčiau paklausti kaip ir perspėjantį klausimą. Juk šis įstatymas yra parengtas praeitos Vyriausybės. Tada ministru buvo ponas A. Paulauskas, pasirašė, kaip matau, A. Butkevičius. Aišku, nei vienas, nei kitas su žuvininkyste ar žvejyba neturi reikalų. Kai aš praeitoje kadencijoje buvau Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijoje, tai mes tą klausimą labai daug nagrinėjome.
Pagal Europos Sąjungos tam tikrus reikalavimus yra daug klausimų neatitikimo ir dėl mėgėjiškos… Aš, kaip opozicijos atstovas, netgi rankomis pločiau, kad kuo blogiau bus dabartinei Vyriausybei, tuo geriau. Bet iš tikrųjų yra daug problemų, kurie palies kiekvieną žmogų. Aš trumpinu, nes vis tiek reikės didelės diskusijos, galbūt asmeniškai paklausiu. Ar jūs nematote, nes aš čia turiu Europos Komisijos generalinio jūrinių ir žuvininkystės reikalų direktoriaus atsakymą į mūsų paklausimą, kuris skamba taip: „Atsakingos Lietuvos institucijos turėtų kartu rasti subalansuotą sprendimą, kuris tenkintų tiek profesionalius žvejus, tiek žvejus mėgėjus. Minėtas Lietuvos Vyriausybės siūlymas darytų įtaką 2007 m. gruodžio 17 d. Europos Komisijos patvirtinto Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programos tikslams bei joje numatytų priemonių įgyvendinimui. Be to, kaip numato Tarybos reglamento (EB, skaičius yra) Europos žuvininkystės fondo 65 straipsnis, norint pakeisti šią veiksmų programą, būtinas jos priežiūros komiteto bei Europos Komisijos pritarimas.“
Iš to išeina, kad pritarimo kol kas nėra. Be to, Žemės ūkio ministerijoje nebuvo svarstytas šis klausimas, nes nebuvo suderintos visuomeninės institucijos. Ar jūs nemanote, kad vertėtų grąžinti šitą klausimą jūsų Vyriausybei iš naujo peržiūrėti ir parengti, tada būti šimtu procentų įsitikinusiems, kad jis yra labai geras.
G. KAZLAUSKAS. Aš tikrai nemanau, kad šį įstatymą reikėtų grąžinti, kartu sakau, kad tikrai taip – tai buvo pateikta praeitos Vyriausybės. Jeigu būtų įdomi jums mano asmeninė nuomonė, tai žinau, kad Seimui yra pateikta taip pat Mėgėjiškos žūklės plėtros tarybos nuomonė dėl šio įstatymo, kuri, mano požiūriu, atsako į klausimus, kuriuos aš palaikyčiau taip pat. Manau, svarstant komitetuose patikslinimai arba atsisakymai kažkurių punktų gali būti išspręsta, to visiškai pakaktų ir nevertėtų, ko gero, grąžinti svarstyti Vyriausybei.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, mano klausimas būtų panašus į prieš tai užduotą. Aš noriu paklausti. Aiškinamajame rašte jūs rašote, kad būtų galima perorientuoti į kitą verslą tuos žvejus, kurie šiandien neturės galimybių žvejoti, ypač Kuršių mariose. Mano klausimas, ar nebūtų tikslinga pirmiausia sukurti pasitraukimo sąlygas iš žvejybos verslo, nes ypač Kuršmarių žvejai neturi kito pragyvenimo šaltinio, tik turi šitą šaltinį. Ten yra apie 180 šeimų, kurios iš to gyvena. Man atrodo, būtų logiška pirma sukurti pasitraukimo galimybes ir tada priimti tokį įstatymą. Šitas įstatymas net nebuvo derintas su Žemės ūkio ministerija, kuri nustato pasitraukimo reglamentus, kitaip sakant, finansavimo sąlygas pasitraukiant iš to verslo. Man atrodo, būtų logiškiau pirma padaryti vieną veiksmą, o po to stumti tuos žmones, o nedaryti atvirkščiai. Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Kiek man yra žinoma, šiuo metu yra skirtos lėšos iš Europos žuvininkystės fondo, t. y. 10 mln. Lt, kurios kaip tik ir numatytos pasitraukimo atveju. Už šias lėšas iš žvejybos verslo Kuršių mariose pasitrauks iki 18 įmonių.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, įstatymo 6 straipsnyje yra numatyta, kad fiziniai asmenys gali žvejoti bet kur, bet kuriame ežere. Yra mažųjų ežerų, kurie faktiškai yra privačiose rankose, įeina į žemės teritoriją ir yra kaip grąžintina nuosavybė. Ar nemanote (aš pateikiau ir pataisą), kad čia turėtų turėti tam tikrą įtaką ir to ežero savininkas, kuris užsiima veisimu? Galbūt ir jis turėtų duoti kažkokį sutikimą, ir kontroliuoti žvejybos procesus? Ačiū.
G. KAZLAUSKAS. Mano minėtu tarybos pasiūlymu yra numatyta tokia galimybė, kad galbūt nevertėtų visiems leisti su vienu įrankiu žvejoti. Aš puikiai įsivaizduoju, kas atsitiks, taip pat ir privačiuose ežeruose, kai dauguma žvejų žvejoja vienu žvejybos įrankiu. Tai galėtų būti problema, nors atlikti tyrimai… į žuvų veisimo arba pretendavimo į laukinių žuvų išteklius… privačių asmenų kol kas neturi pagrindo, nes tikrai laukinių žuvų yra daug daugiau negu įveisiamų.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar galite šiek tiek pailsėti, nes turėsite pristatyti dar vieną įstatymo projektą. Dabar prašyčiau kalbėti dėl visų pateiktų įstatymų projektų paketo – Mėgėjiškos žūklės įstatymo ir visų lydinčiųjų. Vienas už, vienas prieš. Prieš – B. Pauža. Prašau.
B. PAUŽA (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paprieštarauti ir štai dėl ko. Šiame įstatyme nieko nepasakyta apie vandens telkinius, kuriuos Lietuva naudoja kartu su kitomis besiribojančiomis su Lietuva valstybėmis. Tai tokie ežerai kaip Drūkšiai, Vištytis ir kiti. Tokiuose vandens telkiniuose kitos valstybės vykdo ne tik mėgėjišką, bet ir verslinę žvejybą. Todėl, manyčiau, netikslinga drausti Lietuvos žvejams užsiimti versline žvejyba šiuose telkiniuose.
Taip pat yra ir kitų motyvų. Net ir Vilniaus universiteto Ekologijos instituto mokslininkai taip pat yra už tai, kad tie žuvų ištekliai turėtų būti naudojami atsižvelgiant į jų būklę, žuvų bendrijų struktūrą ir gausą. Jeigu mes vienašališkai priimsime šį nepopuliarų sprendimą, man atrodo, tik pakenksime bendrai ekologinei sistemai tuose vandens telkiniuose. Yra labai svarbios ne tik ekonominės, bet ir kitos priemonės. Aš siūlyčiau nepritarti šiam įstatymo projektui ir grąžinti jį tobulinti, ir tada pateikti iš naujo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už nuomonę. Už nori kalbėti K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu pasisakyti už tai, kad šiandien būtų pritarta šių įstatymų projektų pateikimui, nes tikrai reikia reglamentuoti visą žvejybos tvarką Lietuvoje. Iki šiol tiek privačiuose, tiek valstybiniuose vandenyse nebuvo tos tvarkos, ypač būdavo sunkumų išduodant leidimus. Tie žmonės, kurie nori praleisti laisvalaikį šeštadienį, sekmadienį, švenčių metų, nežino, kur gauti leidimą ir visa kita.
Taip pat pritariu dėl pramoninės žvejybos apribojimo uždraudimo Kauno mariose. Aš konkrečiai kalbu kaip Kauno gyventojas, išklausęs Kauno žvejų nuomonę šiuo klausimu. Tikrai šiuo metu Kauno mariose žuvų ištekliai gerokai sumažėjo, traukia tinklais, kas nori, kiek nori tų tinklų pristatyta. Mes negalime iki galo kontroliuoti… gamtos apsaugos darbuotojai dėl tinklų statymo… be to, yra problema, ir manome, kad Kauno marias būtų galima išgelbėti nuo žydėjimo, nes šiuo metu planktonas, t. y. dumbliai, kurie žydi vasara Kauno mariose, skleidžia dvoką, žmonės negali maudytis paplūdimiuose. Jeigu mes uždrausime pramoninę žvejybą ir atitinkamam laikotarpiui įleisime žolėdžių žuvų, pavyzdžiui, plačiakakčių karpių, tai tikrai bus nauda. Ir žuvys turės kuo maitintis, ir paskaičiuota, kad per penkerius metus vandens žydėjimas Kauno mariose liautųsi. Todėl pritariu šio įstatymo projekto teikimui, manau, svarstymo metu patobulinsim. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pasiruošiam balsuoti po pateikimo visam įstatymų paketui. Kas už tai, kad pritartume po pateikimo įstatymų projektams Nr. XIP-45, Nr. XIP-46, Nr. XIP-47 ir Nr. XIP-48, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaikote.
Balsavo 56 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 4, susilaikė 10. Po pateikimo visiems minėtiems įstatymų projektams pritarta.