Pradesiu nuo to,kad sukuriau nauja tema(gal moderotoriai neuzpyks labai,paprasciausiai nezinojau kur ideti)
Vietoj epilogo.
Nors ir buvau senai pazadejes parasyti apie sias keliones, bet vis nesiryzdavau. Bet po sios nakties nusprendziau, kad reikia issilieti. Trauka kuri mane kamuoja jau kuris laikas nugalejo, ir as tam ryzausi.Prisiminimai apie nuostabia poliarinio Uralo gamta, kalnus, upes ir zmones su kuriais man teko keliauti keleta metu varo mane i nevilti, ir vercia bent po kolkas grizti prisiminimais i tuos nuostabius krastus. Visu forumieciu is anksto atsiprasau uz gramatika, nuotraukas ir viska kas nepasiseks. Kitu prasau supratimo del nuotrauku kuriose yra zuvys, jos paimtos ne del godumo, o grynai del maisto, nes salygos ten gan sudetingos ir maistu, bei jo atsargomis, kartais reikia pasirupinti paciam.
Visas sitas pasakojimas bus sudetas is keliu daliu, paprasciausiai man taip patogiau isdestyti mintis.
1. Pasiruosimas.
Pries keleta metu vienas mano biciulis grizo is ten, ir papasakojo man tai ka as dabar noriu papasakoti jums. Jau po naujuju t.y. sausio pradzioje mes pradejome delioti keliones marsruta ir pasiruosima zygiui. Bet tai pasakojimas dar ne apie ta kelione. Pabuvau, pamaciau ir ka jus manote. Papasakojau kitiems. Nesitikejau, kad trauka tiems krastams bus tokia didele.
Taigi, nepraejus nei menesiui kai grizau is pirmos keliones, pradejo galvoje suktis antros keliones planai. Biciuliai su kuriais vykau i pirmaja kelione, suplanavo vykti kitur, o as nutariau surinkti nauja "beprociu" komanda ir dar dar karta aplankyti tai kas neleidzia ramiai uzmigti ir sapnuojasi naktimis.
Velgi pirmomis sausio dienomis susirinko tie kas pasiryzo su manimi leistis i sita avantiura. Rolas - mano kaimynas ir geras biciulis(kartais paraso i ZT), Svaika - Rolo svogeris, puikus meistras ir siaip geras zmogus, Remka - mano pusbrolis, sitas ir is kirvio mkose isvirtu, Arma - puikus tipelis, kuris negaletu tikriausiai su niekuom susipykti, ir as - na saves neapibudinsiu. Na dar karta viska pasakoju, ziurim video, foto. Sudarom sarasa daiktu kuriu reikia, daug maz sumetam samata, kiek kas kainuos, isrynam keleta buteliu, kad viskas butu aiskiau , ir sumetam pinigu bendram katilui(vizos, bilietai ir dar visoks turtas, ir kad niekam nekiltu noras paskutine minute atsisakyti). Nusprendziam laika, kada turime isvykti.
Laikas slenka letai, labai letai. Laukiu tos dienos. Jau birzelis, uzsakau vizas. Praeina dar kelios savaites - nuperku bilietus i viena puse, nes kada grisim nezinia. Liepa - liko taip nedaug laiko, apima nerimas ar viska turime, ar viskas pavyks. Nes Arma pazysta tik mane, ar nekils nesklandumu su bendravimu, ir siaip daug klausimu. Superku lauktuves savo biciuliams Igoriui ir Glebui. Rimti vyrai - rimtos dovanos. Kelis kartus skambinu jiems, del leidimu, jie mane ramina, kad viskas bus gerai. Truputeli panikuoju, nes be leidimu pavojinga, gali tekti aplankyti rusiska KPZ Dar kelis kartus skambinu, sako bus viskas gerai. Nusiraminu. Su Svaika superkame maista ir tai ko dar gali prireikti kelionei. Likus savaitei viska turime, bet vel visi susirenkam ir viska susitikrinam.
2. Kelione.
Isausta taip laukta rugpjucio 2d. Nuo ankstaus ryto baigiame viska delioti, pakuoti. Krauname i automobili, ir mano brangiosios Linos vezami judame Rygos link, is ten ir pajudesime i Rusija. Iki pat Rygos laidomi juokeliai, i tarpus pagalvojama ar pasiemem ta ar ana, ir vel anekdotai. Be didesniu nuitykiu pasiekiame Rygos gelezinkelio stoti. Issikrauname daiktus, pasigaunam vezika kuris uz baisius pinigus(plesikas) nuveza musu daiktus iki perono
Na kas pasiliko daiktu saugot, o kas i parduotuve, alaus ir kitu gaiviu gerimu pirkti.
Traukinys pajuda Maskvos link, pavakarieniaujam su visais tam budingais ritualais, kertam Rusijos siena ir miegos. Maskva pasieksim tik ryte.
Maskva. Na cia jau prasideda tikri nuotykiai. Maskvoje mus pasitinka Rolo draugas Andrejus, kuris suorganizuoja pervaziavima is Rygos gel.st. i Kursko stoti. Atvaziuoja mano biciulis Glebas. Rolas isvaziuoja su Andrejum, Remka isvaziuoja aplankyti savo tevo, Arma pasilieka saugoti daiktu, o as su Svaika ir Glebu patraukiame i restorana. Gerai pasedejom, po to foto prie Iljiciaus.
Siaip netaip nusigaunam iki traukinio. Pasikraunam, dar ismugiuojam po taurele, palydove isvaro visus lydincius, ir visiskoje komoje pajudame link tikslo, o tikslas tik po 46 val dardejimo traukiniu. Neaprasinesiu kaip viskas ten vyko, bet kaip issireiske Arma "tokiam kosmose as dar neesu bvuves" Keletas iliustraciju ta tema
Na tokiu meniniu nuotrauku butu galima prideti ir zenkliai daugiau, bet ar to reikia. Po 46 val "kosmoso", kirte Uralo kalnus pasiekiame Charpo miesteli. Ten mus pasitiko mano biciulis Igoris. Sukraunam daiktus i UAZika ir laukiam antro reiso, kol paims mus. Chebra kvailioja
Uzsukam i vietine parduotuve, uzsiperkam "vitaminu" kuriu turi uztekti dviem savaitem(ach kokie mes buvom naivus ). Nuvaziuojame prie Igorio garo kur kraunames daiktus ant technikos, be kurios tuose krastuose niekur.
Matosi ir musu "vitaminai"
Na dabar beveik para kratymosi sita velnio masina, ir pasinerimas i "kosmosa", nes kitaip iskesti neina. Poliarinis uralas pasitinka mus savo puikiais keliais
ir nepakartojama gamta
Velgi nuotrauku su gamta labai daug, ir jei bent 1/3 ju sudeti tai reiktu atskiro reportazo.
Kaip jau ir minejau para laiko kratomes iki musu keliones tikslo, kalnu ir upes. Ir kai rodos viskas atsibodo, nei alus nei degtine nebelenda pasiekiame keliones tiksla. Stai jis Lagortos aukstupys.
Visi nors ir pavarge greitai pasiredo, po gurksneli alucio ir i upe
Kuri laika pamuojuojam ir vakarienei kirsliu pakanka
Soti visais atzvilgiais vakariene, ir saldus miegas. Ryte atsisveikinam su Igoriu, jis pajuda atgal
, o mes pasiruose savo flotile
pajudame upe zemyn. Upe mus pasitinka nesekmingai, didesne dali reikia baidares tempti, zemas vanduo.
Po varginancios keliones pasiekiame stovykla kurioje buvau apsistojes pries metus. Laikas atrodo sustojes, viska kaip buvom palike taip ir yra. Ikuriam stovykla, gaminam maista. Reikia pailseti pries kitos dienos kelione. Mane uzplusta prisiminimai. Pasakoju chebrai, kaip cia pernai gyvenom, kaip kirslius gaudem. Ivairiapusiskai pavalgem ir gultis. Ryte atsikeliau pirmas, ir i zvejyba. Palikau visus miegancius, grizau pazuvaves jie vis vien miega. Laikas cia netenka prasmes. Nera kur skubeti. Tiesa pagavau keleta kirsliu, bet del zemo vandens ju nera tiek daug kiek pernai. Neliudziu, nes zinau, kad kitam sustojime juju bus i valias. Pakyla vyriukai, pusryciaujam, susiruosiam ir i kelia. Siandien reikia iveikti beveik 20 km. O tada jau ilgesnis sustojimas. Upe tokia pat sekli, plaukdamas pametau sukriuke, pagaunu kelis kirsliukus. Upe keiciasi, didesne dali kelio jau praplaukiam su baidomis, ju nebereikia tampyti. Susitinkam geologa, ir ka jis cia vienas veikia? I pavakare pasiekiam kita musu stovykla.
Va cia ir prasidejo, ikuriam stovykla puikioje vietoje,
Suskaiciuojam likucius
Pradedame ruostis zvejybai
Pailsim, pavalgom. Susakau kas kaip ir kur. Pasidaliname i dvi grupes, vienoje as ir Remka, kitoje Rolas, Arma ir Svaika. Sturmuosim viena intaka kuriame gyvena pusmetriniai ir didesni kirsliai. Pajudam. Vieni truputi aukstyn, kiti ne taip aukstai. Na cia ir prasidejo visas smagumas, iki intako paejeti reikia kokius 3 km., pusiaukeleje issiskiriam. Susitiksim tik vakare. Mes su Remka einam iki kilpos palei pat kalnus ir gaudom kirslenus vienus uz kita grazesnius, 1 kg neriba, po to suzinome, kad ir kita grupe patiria ne maziau ispudziu. Stai keletas grazuoliu
cia mes su Remka. O cia Rolo ir kompanijos laimikiai
Didesne dali zuvu imame maistui, nes reikia pasiruosti atsargu likusiai keliones daliai. Buvome is anksto nusprende, kad daugiau anu neimsim. Tad del sitos nuotraukos gali daug kas mus smerkti, bet kas ten nebuves niekada nesupras, kad jei siandien nepasiruosei atsargu, ju rytoj gali ir nebuti.
Teisybes delei reikia pasakyti, kad paemem tik ketvirtadali to ka pagavome, visi kiti liko gyventi nuostabioje upeje. Griztant susitikom grupe is Permes, jie papasakojo apie upeli kalnuose kur gyvena kirsliai kurie uzauga iki 2-2.5 kg. Stovykloje sutvarkom zuvi, susudom, kita sutaisom su actu. Paruosiu vyriukam tikrai gurmaniska uzkandi, keptus kirsliu skilvelius, fantastiskas reikalas. Padaro gramuli, aptariam rytojaus veiksmus. As jau svaigstu apie upeli kalnuose, ir kalbinu kitus eiti su manim i zygi, nes sitie kilograminiai kirsliai kaip ir atsibodo. Pasiraso tik Remka, kiti eis i ELDORADA ir toliau linksminsis su kilograminukais. Taip ir nusprendziame, mes su Remka leidziames i kelione, o jie atzvejoja ten, o grize stato ir kuria pirti. Atsikeliam, pavalgom vakaryksciu kirsliu, pageriam arbatos ir issiskirstom. As su Remka i kalnus, o "tinginiai" ten kur uztikrintai kibo vakar. Nakti kalnuose lijo lietus, upes vanduo zenkliai pakiles, gal pousmetri, o ir toliau matosi, kad kalnuose lyja. Tinginiai daro sou eldorade
traukia kirslius viena paskui kita ir linksminasi, siandien zuvies neimame, nes jos pakanka. O as su biciuliu zygiuoju i kalnus. Kazkur uz to kalno musu tikslas,
iki jo geras kelio gabalas. Einame pametydami, pagaunam kirsliu. Grozimes gamta. Iki upelio apie 15-18 km, ejimo akmenais, palei upe. Vis patikriname idomesnes vietas, vanduo labai aukstas, ir dar kyla. Vejas nuo kalnu atnesa lietuti. Perkandam ir zygiujam toliau. Kirsliai kimba, bet del staiga pakilusio vandens nebe taip gerai. Pagaunu viena kuris svere 1380 gr.
Rekordas, bet zygiuojam tolyn tikimes dar didesniu. Grynau nusivare pasiekiam ta upeli, bet iki jo dar reikia perbristi upe, otai jau ne taip ir lengva. Srove stipri, vercia is koju, labai rizikuodami perbrendam. Stai jis grazuolis, bet eiti toliau jegu nebera, o dar reikia grizti atgal. Pametom prie istaku, sulaukiu kibimo ir viskas. Reiktu kilti dar aukstyn, bet nebegalim pavilkti koju. Zygiuojam atgal, beveik nebezvejojam, nuovargis daro savo. O man mintyse viena mintis, as dar sugrisiu i ta upeli, kada nors bet tikrai sugrisiu. Gristant valgome melynes kuriu begales. Jau temstan pasiekiame stovykla, a cia chebryte jau sukas. Pirtele kurenasi
Aptariame rezultatus, "tinginiai" atsigaude kirsliu eldorade, svyti is laimes, mes papasakojom apie nuostabia upe, ir rekordini kirsli. Pirtis gatava, pirmyn
is po tokio garo i salta upes vandeni, kurio temperatura ne daugiau 7-8 laipsniu. Puikiai pasiparinom, o po jos jau ir vakariene gatava
Po geros pirties ir prie tokios puikios vakarienes negaila ir paskutinio butelelio, ach kaip gailiai rolas i ana ziuri
Ir miegas toks saldus
http://img66.imageshack.us/img66/5378/picture096.jpg
http://img134.imageshack.us/img134/7919/picture097p.jpg
http://img134.imageshack.us/img134/7877/picture098g.jpg
Ryte mus aplanke geologai
Tiesa dar radome lietuviskos naminukes, pavaisinom geologus arbata ir naminuke, ju vairuotojas isgere dvi taureles ir vos atsistojo, mes su Svaika isgerem visa , kad nerupetu. Ta diena nieko daugiau neveikeme, ilsejomes, valgem, miegojom. Ryte turejom pajudeti lauke viena idomiausiu keliones daliu.
Upe buvo smagi, is po lietaus pakiles vanduo gyne musu baidares zemyn, siandien mum reikejo iveikti apie 25-28 km.
Tam kartui tiek. Apie likusia keliones dali kita karta.
Vietoj epilogo.
Nors ir buvau senai pazadejes parasyti apie sias keliones, bet vis nesiryzdavau. Bet po sios nakties nusprendziau, kad reikia issilieti. Trauka kuri mane kamuoja jau kuris laikas nugalejo, ir as tam ryzausi.Prisiminimai apie nuostabia poliarinio Uralo gamta, kalnus, upes ir zmones su kuriais man teko keliauti keleta metu varo mane i nevilti, ir vercia bent po kolkas grizti prisiminimais i tuos nuostabius krastus. Visu forumieciu is anksto atsiprasau uz gramatika, nuotraukas ir viska kas nepasiseks. Kitu prasau supratimo del nuotrauku kuriose yra zuvys, jos paimtos ne del godumo, o grynai del maisto, nes salygos ten gan sudetingos ir maistu, bei jo atsargomis, kartais reikia pasirupinti paciam.
Visas sitas pasakojimas bus sudetas is keliu daliu, paprasciausiai man taip patogiau isdestyti mintis.
1. Pasiruosimas.
Pries keleta metu vienas mano biciulis grizo is ten, ir papasakojo man tai ka as dabar noriu papasakoti jums. Jau po naujuju t.y. sausio pradzioje mes pradejome delioti keliones marsruta ir pasiruosima zygiui. Bet tai pasakojimas dar ne apie ta kelione. Pabuvau, pamaciau ir ka jus manote. Papasakojau kitiems. Nesitikejau, kad trauka tiems krastams bus tokia didele.
Taigi, nepraejus nei menesiui kai grizau is pirmos keliones, pradejo galvoje suktis antros keliones planai. Biciuliai su kuriais vykau i pirmaja kelione, suplanavo vykti kitur, o as nutariau surinkti nauja "beprociu" komanda ir dar dar karta aplankyti tai kas neleidzia ramiai uzmigti ir sapnuojasi naktimis.
Velgi pirmomis sausio dienomis susirinko tie kas pasiryzo su manimi leistis i sita avantiura. Rolas - mano kaimynas ir geras biciulis(kartais paraso i ZT), Svaika - Rolo svogeris, puikus meistras ir siaip geras zmogus, Remka - mano pusbrolis, sitas ir is kirvio mkose isvirtu, Arma - puikus tipelis, kuris negaletu tikriausiai su niekuom susipykti, ir as - na saves neapibudinsiu. Na dar karta viska pasakoju, ziurim video, foto. Sudarom sarasa daiktu kuriu reikia, daug maz sumetam samata, kiek kas kainuos, isrynam keleta buteliu, kad viskas butu aiskiau , ir sumetam pinigu bendram katilui(vizos, bilietai ir dar visoks turtas, ir kad niekam nekiltu noras paskutine minute atsisakyti). Nusprendziam laika, kada turime isvykti.
Laikas slenka letai, labai letai. Laukiu tos dienos. Jau birzelis, uzsakau vizas. Praeina dar kelios savaites - nuperku bilietus i viena puse, nes kada grisim nezinia. Liepa - liko taip nedaug laiko, apima nerimas ar viska turime, ar viskas pavyks. Nes Arma pazysta tik mane, ar nekils nesklandumu su bendravimu, ir siaip daug klausimu. Superku lauktuves savo biciuliams Igoriui ir Glebui. Rimti vyrai - rimtos dovanos. Kelis kartus skambinu jiems, del leidimu, jie mane ramina, kad viskas bus gerai. Truputeli panikuoju, nes be leidimu pavojinga, gali tekti aplankyti rusiska KPZ Dar kelis kartus skambinu, sako bus viskas gerai. Nusiraminu. Su Svaika superkame maista ir tai ko dar gali prireikti kelionei. Likus savaitei viska turime, bet vel visi susirenkam ir viska susitikrinam.
2. Kelione.
Isausta taip laukta rugpjucio 2d. Nuo ankstaus ryto baigiame viska delioti, pakuoti. Krauname i automobili, ir mano brangiosios Linos vezami judame Rygos link, is ten ir pajudesime i Rusija. Iki pat Rygos laidomi juokeliai, i tarpus pagalvojama ar pasiemem ta ar ana, ir vel anekdotai. Be didesniu nuitykiu pasiekiame Rygos gelezinkelio stoti. Issikrauname daiktus, pasigaunam vezika kuris uz baisius pinigus(plesikas) nuveza musu daiktus iki perono
Na kas pasiliko daiktu saugot, o kas i parduotuve, alaus ir kitu gaiviu gerimu pirkti.
Traukinys pajuda Maskvos link, pavakarieniaujam su visais tam budingais ritualais, kertam Rusijos siena ir miegos. Maskva pasieksim tik ryte.
Maskva. Na cia jau prasideda tikri nuotykiai. Maskvoje mus pasitinka Rolo draugas Andrejus, kuris suorganizuoja pervaziavima is Rygos gel.st. i Kursko stoti. Atvaziuoja mano biciulis Glebas. Rolas isvaziuoja su Andrejum, Remka isvaziuoja aplankyti savo tevo, Arma pasilieka saugoti daiktu, o as su Svaika ir Glebu patraukiame i restorana. Gerai pasedejom, po to foto prie Iljiciaus.
Siaip netaip nusigaunam iki traukinio. Pasikraunam, dar ismugiuojam po taurele, palydove isvaro visus lydincius, ir visiskoje komoje pajudame link tikslo, o tikslas tik po 46 val dardejimo traukiniu. Neaprasinesiu kaip viskas ten vyko, bet kaip issireiske Arma "tokiam kosmose as dar neesu bvuves" Keletas iliustraciju ta tema
Na tokiu meniniu nuotrauku butu galima prideti ir zenkliai daugiau, bet ar to reikia. Po 46 val "kosmoso", kirte Uralo kalnus pasiekiame Charpo miesteli. Ten mus pasitiko mano biciulis Igoris. Sukraunam daiktus i UAZika ir laukiam antro reiso, kol paims mus. Chebra kvailioja
Uzsukam i vietine parduotuve, uzsiperkam "vitaminu" kuriu turi uztekti dviem savaitem(ach kokie mes buvom naivus ). Nuvaziuojame prie Igorio garo kur kraunames daiktus ant technikos, be kurios tuose krastuose niekur.
Matosi ir musu "vitaminai"
Na dabar beveik para kratymosi sita velnio masina, ir pasinerimas i "kosmosa", nes kitaip iskesti neina. Poliarinis uralas pasitinka mus savo puikiais keliais
ir nepakartojama gamta
Velgi nuotrauku su gamta labai daug, ir jei bent 1/3 ju sudeti tai reiktu atskiro reportazo.
Kaip jau ir minejau para laiko kratomes iki musu keliones tikslo, kalnu ir upes. Ir kai rodos viskas atsibodo, nei alus nei degtine nebelenda pasiekiame keliones tiksla. Stai jis Lagortos aukstupys.
Visi nors ir pavarge greitai pasiredo, po gurksneli alucio ir i upe
Kuri laika pamuojuojam ir vakarienei kirsliu pakanka
Soti visais atzvilgiais vakariene, ir saldus miegas. Ryte atsisveikinam su Igoriu, jis pajuda atgal
, o mes pasiruose savo flotile
pajudame upe zemyn. Upe mus pasitinka nesekmingai, didesne dali reikia baidares tempti, zemas vanduo.
Po varginancios keliones pasiekiame stovykla kurioje buvau apsistojes pries metus. Laikas atrodo sustojes, viska kaip buvom palike taip ir yra. Ikuriam stovykla, gaminam maista. Reikia pailseti pries kitos dienos kelione. Mane uzplusta prisiminimai. Pasakoju chebrai, kaip cia pernai gyvenom, kaip kirslius gaudem. Ivairiapusiskai pavalgem ir gultis. Ryte atsikeliau pirmas, ir i zvejyba. Palikau visus miegancius, grizau pazuvaves jie vis vien miega. Laikas cia netenka prasmes. Nera kur skubeti. Tiesa pagavau keleta kirsliu, bet del zemo vandens ju nera tiek daug kiek pernai. Neliudziu, nes zinau, kad kitam sustojime juju bus i valias. Pakyla vyriukai, pusryciaujam, susiruosiam ir i kelia. Siandien reikia iveikti beveik 20 km. O tada jau ilgesnis sustojimas. Upe tokia pat sekli, plaukdamas pametau sukriuke, pagaunu kelis kirsliukus. Upe keiciasi, didesne dali kelio jau praplaukiam su baidomis, ju nebereikia tampyti. Susitinkam geologa, ir ka jis cia vienas veikia? I pavakare pasiekiam kita musu stovykla.
Va cia ir prasidejo, ikuriam stovykla puikioje vietoje,
Suskaiciuojam likucius
Pradedame ruostis zvejybai
Pailsim, pavalgom. Susakau kas kaip ir kur. Pasidaliname i dvi grupes, vienoje as ir Remka, kitoje Rolas, Arma ir Svaika. Sturmuosim viena intaka kuriame gyvena pusmetriniai ir didesni kirsliai. Pajudam. Vieni truputi aukstyn, kiti ne taip aukstai. Na cia ir prasidejo visas smagumas, iki intako paejeti reikia kokius 3 km., pusiaukeleje issiskiriam. Susitiksim tik vakare. Mes su Remka einam iki kilpos palei pat kalnus ir gaudom kirslenus vienus uz kita grazesnius, 1 kg neriba, po to suzinome, kad ir kita grupe patiria ne maziau ispudziu. Stai keletas grazuoliu
cia mes su Remka. O cia Rolo ir kompanijos laimikiai
Didesne dali zuvu imame maistui, nes reikia pasiruosti atsargu likusiai keliones daliai. Buvome is anksto nusprende, kad daugiau anu neimsim. Tad del sitos nuotraukos gali daug kas mus smerkti, bet kas ten nebuves niekada nesupras, kad jei siandien nepasiruosei atsargu, ju rytoj gali ir nebuti.
Teisybes delei reikia pasakyti, kad paemem tik ketvirtadali to ka pagavome, visi kiti liko gyventi nuostabioje upeje. Griztant susitikom grupe is Permes, jie papasakojo apie upeli kalnuose kur gyvena kirsliai kurie uzauga iki 2-2.5 kg. Stovykloje sutvarkom zuvi, susudom, kita sutaisom su actu. Paruosiu vyriukam tikrai gurmaniska uzkandi, keptus kirsliu skilvelius, fantastiskas reikalas. Padaro gramuli, aptariam rytojaus veiksmus. As jau svaigstu apie upeli kalnuose, ir kalbinu kitus eiti su manim i zygi, nes sitie kilograminiai kirsliai kaip ir atsibodo. Pasiraso tik Remka, kiti eis i ELDORADA ir toliau linksminsis su kilograminukais. Taip ir nusprendziame, mes su Remka leidziames i kelione, o jie atzvejoja ten, o grize stato ir kuria pirti. Atsikeliam, pavalgom vakaryksciu kirsliu, pageriam arbatos ir issiskirstom. As su Remka i kalnus, o "tinginiai" ten kur uztikrintai kibo vakar. Nakti kalnuose lijo lietus, upes vanduo zenkliai pakiles, gal pousmetri, o ir toliau matosi, kad kalnuose lyja. Tinginiai daro sou eldorade
traukia kirslius viena paskui kita ir linksminasi, siandien zuvies neimame, nes jos pakanka. O as su biciuliu zygiuoju i kalnus. Kazkur uz to kalno musu tikslas,
iki jo geras kelio gabalas. Einame pametydami, pagaunam kirsliu. Grozimes gamta. Iki upelio apie 15-18 km, ejimo akmenais, palei upe. Vis patikriname idomesnes vietas, vanduo labai aukstas, ir dar kyla. Vejas nuo kalnu atnesa lietuti. Perkandam ir zygiujam toliau. Kirsliai kimba, bet del staiga pakilusio vandens nebe taip gerai. Pagaunu viena kuris svere 1380 gr.
Rekordas, bet zygiuojam tolyn tikimes dar didesniu. Grynau nusivare pasiekiam ta upeli, bet iki jo dar reikia perbristi upe, otai jau ne taip ir lengva. Srove stipri, vercia is koju, labai rizikuodami perbrendam. Stai jis grazuolis, bet eiti toliau jegu nebera, o dar reikia grizti atgal. Pametom prie istaku, sulaukiu kibimo ir viskas. Reiktu kilti dar aukstyn, bet nebegalim pavilkti koju. Zygiuojam atgal, beveik nebezvejojam, nuovargis daro savo. O man mintyse viena mintis, as dar sugrisiu i ta upeli, kada nors bet tikrai sugrisiu. Gristant valgome melynes kuriu begales. Jau temstan pasiekiame stovykla, a cia chebryte jau sukas. Pirtele kurenasi
Aptariame rezultatus, "tinginiai" atsigaude kirsliu eldorade, svyti is laimes, mes papasakojom apie nuostabia upe, ir rekordini kirsli. Pirtis gatava, pirmyn
is po tokio garo i salta upes vandeni, kurio temperatura ne daugiau 7-8 laipsniu. Puikiai pasiparinom, o po jos jau ir vakariene gatava
Po geros pirties ir prie tokios puikios vakarienes negaila ir paskutinio butelelio, ach kaip gailiai rolas i ana ziuri
Ir miegas toks saldus
http://img66.imageshack.us/img66/5378/picture096.jpg
http://img134.imageshack.us/img134/7919/picture097p.jpg
http://img134.imageshack.us/img134/7877/picture098g.jpg
Ryte mus aplanke geologai
Tiesa dar radome lietuviskos naminukes, pavaisinom geologus arbata ir naminuke, ju vairuotojas isgere dvi taureles ir vos atsistojo, mes su Svaika isgerem visa , kad nerupetu. Ta diena nieko daugiau neveikeme, ilsejomes, valgem, miegojom. Ryte turejom pajudeti lauke viena idomiausiu keliones daliu.
Upe buvo smagi, is po lietaus pakiles vanduo gyne musu baidares zemyn, siandien mum reikejo iveikti apie 25-28 km.
Tam kartui tiek. Apie likusia keliones dali kita karta.
ot tai dave ...