stai idedu info apie pugzly Būrys: Ešeržuvės (Perciformes) - Šeima: Ešerinės (Percidae) - Gentis: Pūgžliai (Acerina Cuvier)
Minimalus leidžiamas sugauti žuvies dydis: Neribojamas
Užauga iki: 200g.(23cm.) , dažniausiai 30g. - 50g.(10cm. - 12cm.)
Turi dantis
Gyvena: Upėje Ežere Tvenkinyje
Subręsta: 2m. - 2m.(7cm. - 8cm.)
Neršia: Upėje Ežere Tvenkinyje
Būrys. EŠERŽUVĖS — Perciformes Šeima. EŠERINĖS — Percidae. Gentis. PUGŽLIAI — Acęrina Cuvier PUGŽLYS Ežgė, atžgaras, pūkis Acerina cernua (=Gymnocephalus cernuus) (L.) Gelsvai ar pilkai žalsvi. Pilvas balkšvas. Žvynai maži, /. ilgis — 35—40. Gaiva didelė. Akys didelės, violetiškai melsvos. Ziaunadangčiai dygliuoti, aštrūs. Nugara, šonai, Nugarinis pelekas ir Uodeginis pelekas dė- mėti juodais taškeliais. Nugarinis pelekas yra 2, tarpusavyje suaugę. Nugarinis pelekas — XI—XVI (10) 11 — 15, Pauodeginis pelekas — II (4) 5—6. Ž — 8—13. ilgis - iki 20 cm, svoris — iki 150 g; dažniausiai 1—10—12 cm, svoris — 30— 50 g. 2n — 48, NF — 48. Paplitę Eurazijos gėluose vandenyse — ežeruose ir lėtos tėkmės upėse. Gyvena tuntais. Auga lėtai. Dažni. Subręsta 2 m., kai ilgis - 7— 8 cm. Neršia porcijomis gegužės—birželio mėn. ant smėlėto ar akmenuoto grunto, kai vandens t^ 12 °C. Vislumas — iki 100 tūkst, ikrelių. Jie dugniniai, apvalūs, gelsvi ar oranžiniai, su riebaliniu lašeliu, lipnūs, 0,9—1,1 mm. Embrionai vystosi 5—6 paras, 80—90 laipsniadienių. Išsiritusios lervos ilgis — 3,5—4,5 mm, liemeninė ir uodeginė dalys beveik vienodo ilgumo, galva didelė, apvali, akys mažos, trynio maišelis kiaušinio formos, su pigmentuotu riebaliniu lašeliu viduje. Plaukiojamoji plėvė siaura, lygiais kraštais. Liemeninėje dalyje 14— 16 S, uodeginėje — 22—24 S. Kai ilgis — 5,0— 5,5 mm, rezorbuojasi trynio maišelis. Kai ilgis — 5,5—6,0 mm, pradeda vystytis Uodeginis pelekas, o kai ilgis — 7,0—8,5 mm — Nugarinis pelekas ir Nugarinis pelekas Nr:2 susiformuoja į uodegos pusę nuo analinės angos. Padidėja gaiva. Kai L— 11—12 mm, lervos jau turi spindulius neporiniuose pelekuose, formuojasi Pilvo pelekai, kūnas pasidaro dėmėtas. Kai ilgis — 13— 15 mm, virsta mailiumi. Minta dugniniais bestuburiais, žuvų ikreliais ir jaunikliais. Pugžliais minta unguriai, rečiau — kitos plėšrios žuvys. Manoma, kad Kuršių marių unguriai kaip tik dėl mitybos pugžliais įgyja tokį pikantišką, tik marių unguriams būdingą skonį. Verslinės ir mėgėjiškos žūklės objektas. Iš jų verdama skani žuvienė. Versliniai laimikiai pastaruoju dešimtmečiu sudaro apie 870 (48—2186) cnt per metus.