Atsitiko toks idomus įvykis, o gal ir net keli. Labai labai trumpai...
Keli gyvenimo tarpsniai...
Naktis, dviese su seneliu karšius gaudom, aluti gurkšnojam

, šnekames, linksma. Viskas vyksta ant lieptelio, panasiai trys metrai nuo kranto. Gylis toje vietoje iki kaklo. Lieptelio aukstis virš vandens apie metrą. Lieptelio išmatavimai (panašiai du supuse ant dvieju metru, vien žodziu sukaltas lieptas nuo kurio tik su valtim priklauses gali uzsikabarot).
Senelis: *PYP* pasaka o ne oras...
Edošius: jo, ilgai tokia žūklę prisiminsim..
S: nu jo.. ką ten rasineji?
E: ai Raudei sms varau, pranesu kad du kurmiai pradeda karsius gaudyt..
S: pala, reik atsistot ir nusimyžt..
Vaizdas – žiūriu

senelis stojasi su visa kede ir letai letai kulversciu vandenin...

Isnyra ir snargli iskart pucia, su kaire ranka bando plaukt, o su desine rankoj kede laiko. Šiokia tokia prozektoriaus sviesa leidzia suprasti kad legendine „VOLVO“ kepure nuo galvos nedingsta...

Pats vos neapsimizu is juoko.. Na nuo sios akimirkos zvejoba tikrai tampa nepamirstama. Naktis buvo tikrai silta, galejai prasedti vien tiktai su trusais iki pat paryciu (IŠBANDYTA)

.
Luzo nakti mums ir kelios virsuneles, bandem jas keisti, nesiseke.. tai visa ciela feederi pakeitem, bet nebeuzmetem del tam tikru priezasciu...

Trecia nakties sakom STOP. Pasigavom keleta karsioku, rukymui ir paragavimui pakaks. Metam smutkes valtin ir namo. Kadangi as arciau valties sedejau tai pirmas jon issokau, o senelis surinko visus daiktus nuo musu didelio liepto.
Rytas. Tvarkomes smutkes. Isgirstu neramu balsa..
S: klausyk, nesuprantu kur mano antro feedaro dvi dalys, tik ta dalis kur rite sukasi yra?
E: nezn, turejo buti, juk viska paemem..
Po desimties minuciu lygiai toks pat bazaras.. plius
S: *BLYN*, kaip cia yra, gal ka atsimeni, gal prie masinos palikom kol sunesem?
E: gali buti, kad prie masinos, kitur neisivaizduoju... as tik atsimenu kaip tu pagrindinio feedaro visas virsuneles pametei..
S: kaip? Tu rimtai? Nejuokinga *BLYN*
E: nu rimtai, as tau jas is valties padaviau, o tu jas kazkur praganei..
S: 3,14ze.. brangoka zvejyba, zinok varau ieskot
E: varom, padesiu..
Nei prie valties nei prie masinos nieko nera..plaukiam link stovyklavietes.
S: ziurek kas cia *PYP*... vandenyje vis dar plaukioja melyna striuke (cia po to nusisisiojimo..).. juokas...
E: aga... juokas...

Zek tavo feedaro virsunes uz keliu metru tarp zoliu styro...
S: valio, zajab... sumusam po penkis..
E: zek, tavo feedaro paskutine dalis prie pat liepto,( tiesiog istrigusi uz paskutinio pacio maziausio ziedelio ir styranti tarp sukaltu lentu pusiau vandenyje...)
S: nu nerealu, kaip nesulauzem, neisivaizduoju (as ir dabar dar negaliu isivaizduoti, kaip nebuvo triokst..)
Na o viduryniosios dalies ieskojom ilgai, ir nusprendem kad visgi ja praradom

. Plaukem namolio, ir stai JI... ruduoja tarp meldu 5 metrus nuplukdyta sonan...
Taigis chebrike, zvejoba buvo ispudinga ir isimintina. Pagavom po keleta karsioku, pasijuokem, padainavom, palingavom, pasmaudem, paragavom, sms parasem ir kaip nekeista ir zuvies dar issirukem.
Personazai tikri, istorijos tikros, laikas 2008 m. rugsėjis 6-7 naktys. Ikis malonaus
