Naujausios taisyklės Latvijoj (automatinis vertimas, už rašybos klaidas neatsakau):
Redakcijos: 200 9. m. 1 balandis Ilisu
Makšķerēšanas noteikumi Žvejybos taisyklės
Izdoti saskaņā ar Zvejniecības likuma 13.panta pirmās daļas 3.punktu Išduotas pagal Žuvininkystės įstatymo 13 straipsnio pirmosios pastraipos 3 dalis
I. I. Vispārīgie jautājumi Bendrieji klausimai
1. Noteikumi nosaka kārtību, kādā fiziskās personas Latvijas Republikas ūdeņos var nodarboties ar amatierzveju — makšķerēšanu, kā arī ar zemūdens medībām, vēžu un citu ūdens bezmugurkaulnieku ieguvi (turpmāk — makšķerēšana) ar šajos noteikumos atļautiem makšķerēšanas, zemūdens medību un vēžošanas rīkiem. 1. Šios taisyklės nustato tvarką, kuria fiziniai asmenys latvių vandenyse gali užsiimti pramoginės žvejybos - žvejybai, taip pat povandeninės medžioklės, vėžių ir kiti vandens bestuburiai, išgaunant (toliau - žvejybos), su šios taisyklės leidžiama žvejoti, povandeninės medžioklės ir vėžių pramonės įrankiai. 2. Nodarboties ar makšķerēšanu Latvijas Republikas ūdeņos var fiziskās personas (makšķernieki), kurām makšķerēšanas laikā ir klāt makšķerēšanas karte. 2. Norint užsiimti žvejybos vandenyse Respublikos Latvija gali būti fiziniai asmenys (žvejams), kuris yra per Meškerės Meškerės struktūra. Vietās, kur noteikta licencētā makšķerēšana, papildus makšķerēšanas kartei ir nepieciešama arī licence. Vietose, kur licenciją žvejoti, be žvejybos leidimo yra reikalinga licencija.
3. Personām vecumā līdz 16 gadiem un personām, vecākām par 65gadiem, kā arī invalīdiem atļauts makšķerēt bez makšķerēšanas kartes iegādes. 3. Asmenų, vyresnių kaip 16 metų amžiaus ir vyresniems nei 65gadiem, taip pat neįgaliesiems Meškeriojimas leidžiama žvejoti be kortelės įsigijimo. Minētajām personām jābūt klāt attiecīgam personu apliecinošam dokumentam vai invaliditātes apliecībai. Šie asmenys turi būti pateikti tam tikrą asmens tapatybės kortelę arba invalidumo pažymėjimą.
4. Privātos ezeros un ezeros, kas atrodas viena īpašnieka zemesgabala robežās un kuros zvejas tiesības nepieder valstij, makšķerēšanas tiesības pieder ezeru īpašniekam. 4. Privatūs ežero ir ežerų, įsikūręs vienas savininkas sausumos sienų ir kai žvejybos teisių nevalstybinių žvejybos teisės priklauso ežero savininkas. Īpašnieks makšķerēšanas tiesības var izmantot pats vai atļaut tās izmantot arī citām fiziskām vai juridiskām personām saskaņā ar šiem noteikumiem un normatīvajiem aktiem par zvejas tiesību izmantošanu privātajos ūdeņos. Savininkas žvejybos teisės gali naudoti arba leisti jį naudoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims pagal šių taisyklių ir nuostatų dėl žvejybos teisių privatiems vandenyse.
5. Ūdenstilpēs (arī šo noteikumu V nodaļā minētajās) vai ūdenstilpju daļās, kur noteikta licencētā makšķerēšana, kārtība, kādā fiziskā persona nodarbojas ar makšķerēšanu, noteikta Zvejniecības likuma 10.panta otrajā daļā, šajos noteikumos un normatīvajos aktos par licencētās amatierzvejas — makšķerēšanas — kārtību, kā arī ūdenstilpes ekspluatācijas noteikumos. 5. Ūdenstilpēs (įskaitant šią nuostatą V skyrius iš šių) arba jų dalis vandens telkinių, kur licenciją žvejybos susitarimus asmuo užsiėmė žvejybai, žvejybos teisės 10 straipsnio antroji dalis, šių taisyklių ir įstatymų ir kitų teisės aktų dėl licencijuotos pramoginės žvejybos - žvejybai - taisyklės taip pat vandens telkiniams, kurių reikalauja veiklos taisyklės.
6. Zemūdens medību rīku, kā arī vēžošanas rīku un paņēmienu izmantošana atļauta tajās ūdenstilpēs, kurās vēžu un zivju ieguve noteikta atbilstoši normatīvajiem aktiem par licencētās amatierzvejas — makšķerēšanas kārtību. 6. Povandeninis medžioklės įrankius, taip pat crayfishes gaudyti įrangą bei techniką leidžiama į vandenį, kai vėžių ir žuvų gavybos nustatyta pagal įstatymus licencijuotos pramoginės žvejybos - žūklės tvarką. Papildus zemūdens medību rīku izmantošana jūrā ir atļauta jūras piekrastes ūdeņos, kā arī privātajos ezeros, kuros zvejas tiesības nepieder valstij. Be naudoti povandeninės medžioklės įrankių jūroje leidžiama pakrančių jūrų vandenyse, taip pat privačių ežerų, kur žvejybos teises nevalstybiniai. Zemūdens medību rīkus izmanto, ievērojot šo noteikumu prasības. Povandeninis spąstai naudojami, atsižvelgiant į šio reglamento reikalavimus.
7. Makšķerēšana īpaši aizsargājamo dabas teritoriju ūdeņos notiek saskaņā ar šiem noteikumiem un attiecīgo teritoriju aizsardzības un izmantošanas noteikumiem. 7. Žvejoti specialiai saugomų teritorijų vandenyse pagal šių taisyklių ir apsaugos srityje ir naudojimą.
8. Makšķerēšanas un zemūdens medību sacensību nolikumu saskaņo ar vietējo pašvaldību un Valsts vides dienestu, bet īpaši aizsargājamās dabas teritorijās – arī ar to administrāciju. 8. Žvejyba ir medžioklė povandeninis rasės taisykles suderinti su vietos valdžios ir valstybinės ekologinės Paslaugos ir specialiai saugomų gamtinių teritorijų - net su savo administracija. Ja sacensības rīko nomātās ūdenstilpēs, sacensību nolikumu saskaņo arī ar ūdenstilpes nomnieku. Jei varžybos vyks nuomojamo vandens lenktynių Statutas taip pat yra suderinama su nuomininkas į vandens telkinius.
9. Makšķerniekam makšķerējot ir tiesības bez maksas izmantot dabisko tauvas joslu: gar jūras piekrasti — 20 m, gar privāto ūdeņu krastiem — 4 m, gar pārējo ūdeņu krastiem — 10 m. 9. Makšķerējot angler turi teisę nemokamai naudoti gamtos lyno juosta: palei jūros - 20 m išilgai pakrantės privataus vandenys - 4 m išilgai pakrantės kituose vandenyse - 10 m
10. Valsts aģentūra “Latvijas Zivju resursu aģentūra” (turpmāk – Latvijas Zivju resursu aģentūra), ievērojot Zvejniecības likumu un zinātniskos ieteikumus , pēc saskaņošanas ar Zemkopības ministriju un Vides ministriju var noteikt īslaicīgus makšķerēšanas regulēšanas pasākumus. 10. Valstybinė augalų apsaugos tarnyba (toliau - Latvijos Žuvų išteklių agentūra), pagal Žuvininkystės įstatymą ir mokslinių konsultacijų, pasikonsultavusi su Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija gali nustatyti laikiną žvejybos reguliavimo priemones. Latvijas Zivju resursu aģentūra lēmumu par makšķerēšanas regulēšanas pasākumiem pirms tā stāšanās spēkā publicē laikrakstā “Latvijas Vēstnesis” un attiecīgās administratīvās teritorijas vai apdzīvotās vietas laikrakstā, kā arī paziņo televīzijā un radio. Latvijos Žuvų išteklių agentūra sprendimą dėl reglamentuojančių žvejybos veiklą iki jo įsigaliojimo paskelbia laikraštyje Latvijoje ir atitinkamų administracinių rajonų arba vietovių laikraščių bei televizijos ir radijo.
II. II. Makšķerēšanas rīki un to lietošana Žvejybos įrankiai ir jų naudojimas
11. Vienlaikus atļauts izmantot ne vairāk kā divus makšķerēšanas rīkus (makšķeri, spiningu, mušiņmakšķeri) ar ne vairāk kā trim jebkura veida āķiem katram rīkam, ja makšķerēšanas rīku lieto iekšējos ūdeņos, un ne vairāk kā četriem jebkura veida āķiem katram rīkam, ja makšķerēšanas rīku lieto jūras piekrastes ūdeņos. 11. Tuo pačiu metu leidžiama naudoti ne daugiau kaip du žūklės (sijos, yra verpimui, mušiņmakšķeri) su ne daugiau kaip tris jokių kabliukų kiekvienos pavaros, kai žvejybos įrankių, naudojamų vidaus vandenyse, ir ne daugiau kaip keturių jokių kabliukų kiekvienos pavaros, kai žvejybos įrankių naudojamų jūrų pakrančių vandenyse. Katrs vairākžuburu āķis tiek uzskatīts par vienu āķi. Kiekviena vairākžuburu kablio yra laikomas vienu kabliu.
12. Lietojot makšķerēšanas rīkus, nav atļauts izmantot: 12. Su žvejybos įrankiais, yra neleidžiami:
12.1. 12.1. aizciršanas paņēmienu, ar kuru zivi aizķer ar āķi aiz citas ķermeņa daļas, nevis mutes; aizciršanas metodas, pagal kurį žuvis yra užsikabinęs aizķer už kitas kūno dalis, o ne burną;
12.2. 12.2. dabisko ēsmu īpaši aizsargājamo ierobežoti izmantojamo sugu zivju— lašu, taimiņu un alatu, kā arī strauta foreļu makšķerēšanai un uztveramo āķi (gafu) šo zivju uztveršanai. gamtos jauke ribotą naudojimą specialiai saugomų rūšių lašišų, upėtakių ir ALT, taip pat srauto upėtakių žvejybos ir suvokiamas kabliukai (gafu) žuvys yra renkami.
13. Ēsmas zivtiņu ieguvei atļauts lietot tīkliņu, ne lielāku par 1,5 x 1,5 m, ar linuma acu izmēru, ne lielāku par 10 mm. 13. Masalas zivtiņa pirkimų leidžiama naudoti tinklus, ne daugiau kaip maždaug 1,5 x 1,5 m, kurių akių dydis būtų ne didesnis kaip 10 mm.
14. Vēžošana saskaņā ar šo noteikumu 6.punktu atļauta, izmantojot ne vairāk kā piecus krītiņus, kā arī ķerot ar rokām. 14. Vėžiai žvejojami pagal 6 leidžiama naudoti ne daugiau kaip penki spalvotieji pieštukai, taip pat ķerot ranka.
15. Lietojot zemūdens medību rīkus, ievēro šādas prasības: 15. Su povandeniniu spąstus, šiuos reikalavimus:
15.1. 15.1. atļauts izmantot tikai ar muskuļu spēku uzlādējamu harpūnšauteni, kuras harpūnas uzgaļa platums nepārsniedz 10 cm; leidžiama naudoti tik su raumens elektros įkrovimo harpūnšauteni, kad Harpoons dangtelio plotis didesnis kaip 10 cm;
15.2. 15.2. aizliegts izmantot akvalangu vai citu autonomu elpošanas aparātu; draudžiama naudoti akvalanga, ar kiti kvėpavimo aparatai;
15.3.medību laikā zemūdens medniekam jābūt piestiprinātai košas krāsas bojai, kura norāda zemūdens mednieka atrašanās vietu ūdenī; 15.3.medību metu povandeninės medžiotojai turėtų būti pritvirtintos ryškios spalvos plūdurais, nurodyti vietą povandeninės medžiotojai vandenyje;
15.4. 15.4. zemūdens medību rīkus nav atļauts izmantot apzīmētās publiskās atpūtas vietās un citās vietās, kur pulcējas daudz cilvēku (peldvietās, ūdenssporta un kultūras pasākumu vietās); Povandeninis spąstai nėra leidžiama naudoti paskirtos viešosios poilsio vietose ir kitose vietose, kur daug žmonių (maudyklų, vandens ir kultūros objektus);
15.5. 15.5. zemūdens medību rīku izmantošana bez vecāku vai pieaugušo uzraudzības nav atļauta bērniem vecumā līdz 16 gadiem. povandeninės medžioklės įrankiais be tėvų ar suaugusiųjų priežiūros neleidžiama vaikams iki 16 metų amžiaus.
16. Visu sugu zivju makšķerēšana un vēžošana jebkurā citā veidā un ar citiem rīkiem Latvijas Republikas ūdeņos ir aizliegta. 16. Visos rūšys, žvejyba ir vėžių pramonės bet kokiu kitu būdu, ir kitas priemones, latvių vandenyse draudžiama.
III. III. Atļautais loma lielums un minimālais pieļaujamais zivju garums Pozityvų vaidmenį dydis ir minimalus žuvų ilgis
17. Katra makšķernieka noķertās zivis tiek uzglabātas atsevišķi. Vienā makšķerēšanas reizē vienam makšķerniekam lomā atļauts uzglabāt un paturēt: 17. Kiekviena angler žuvis yra saugomi atskirai. Vieną kartą vienas angler žvejybos vienos žvejybos operacijos metu leidžiama turėti ir išlaikyti:
17.1. 17.1. akmeņplekstes, ālantus, varavīksnes foreles, līdakas, līņus, mencas, salates (meža vimbas), sapalus, vēdzeles, vimbas, zandartus, zušus— piecus no katras sugas; otų, Alantos, vaivorykštinis upėtakis, lydeka, Linus, menkė, salotos (miško Vimbas) Chub, vėgėlės, Vimba, pikeperch, ungurių penki kiekvienos rūšies;
17.2. 17.2. samus, sīgas, strauta foreles — trīs no katras sugas; samu, sykai, upėtakis srautas - tris iš kiekvienos rūšies;
17.3. 17.3. alatas — vienu; kiršlys - vienas;
17.4. 17.4. taimiņus, lašus, kas noķerti jūras piekrastes ūdeņos, kā arī Buļļupē, Sausajā Daugavā un Daugavā posmā no ietekas jūrā līdz Rīgas HES, — vienu no katras sugas, bet pārējos iekšējos ūdeņos — saskaņā ar licencētās makšķerēšanas nolikumiem; upėtakis, lašiša, sugautų pakrančių jūrų vandenyse, taip pat Bullupe, sausi, ir Dauguvos upės Dauguvos upę nuo jūros iki estuarijų Rygos HES - po vieną iš kiekvienos rūšies, tačiau kitų vidaus vandenų - pagal licencijuotos fishing regulations;
17.5. 17.5. asarus, kas noķerti iekšējos ūdeņos, un plekstes, kas noķertas jūras piekrastes ūdeņos, — piecus kilogramus no katras sugas; ešerių, sugautų vidaus vandenys, ir plekšnių, sugautų jūros pakrančių vandenys - penkių kilogramų kiekvienos rūšies;
17.6. 17.6. asarus un salakas, kas noķertas jūras piekrastes ūdeņos, — 10 kg no katras sugas; Stintų ir ešerių, sugautų jūros pakrančių vandenys - 10 kg nuo kiekvienos rūšies;
17.7. 17.7. pārējo sugu zivis — bez skaita un svara ierobežojuma; kitų rūšių žuvų - ne daugiau ir svorio riba;
17.8. 17.8. vēžus (platspīļu un šaurspīļu) — saskaņā ar licencētās makšķerēšanas nolikumiem, bet ne vairāk kā 50 gabalu; Vėžiai (platspīļu ir šaurspīļu) - pagal licencijuotos žūklės taisyklės, tačiau ne daugiau kaip 50 vienetų;
17.9. 17.9. trīsuļodu kāpurus un sānpeldes — 100 gramu. trīsuļodu lervų ir sānpeldes - 100 gramų.
18. Lomā atļauts paturēt zivis un vēžus, kas atbilst šādam minimālajam pieļaujamajam garumam: 18. Vaidmuo leidžiama saugoti žuvų ir vėžių, kuris atitinka šias minimalias leistinas ilgis:
18.1. 18.1. lasim — 60 cm; lašiša - 60 cm;
18.2. 18.2. līdakai, taimiņam un samam — 50 cm; lydekos, šlakis ir šamas - 50 cm;
18.3. 18.3. zandartam — 45 cm; starkis - 45 cm;
18.4. 18.4. zutim — 40 cm; ungurys - 40 cm;
18.5. 18.5. mencai — 38 cm; menkių - 38 cm;
18.6. 18.6. akmeņplekstei, alatai, ālantam, forelei (strauta un varavīksnes), līnim, salatei (meža vimbai), sapalam, sīgai, vimbai un vēdzelei — 30 cm; otų, kiršlys, meknės, upėtakių (vaivorykštinis ir srauto), lynas, salatis (miško Vimba), šapalas , sykai, vėgėlės ir žiobris - 30 cm;
18.7. 18.7. asarim, kas noķerts jūras piekrastes ūdeņos, — 17 cm; ešerių, kurie yra sugauti pakrančių jūrų vandenyse - 17 cm;
18.8. 18,8. vēzim (platspīļu un šaurspīļu) — 10 cm. vėžys (platspīļu ir šaurspīļu) - 10 cm.
19. Visu sugu zivju garumu nosaka, mērot attālumu no purna gala līdz astes spuras galam. 19. Dėl visų rūšių žuvies ilgis nustatomas matuojant atstumą nuo žabtai galo iki uodegos pelekas galo.
20. Vēža garumu nosaka, mērot attālumu no pieres dzelkšņa (ass izaugums pirms acīm) līdz astes plāksnīšu galam. 20. Veža ilgis nustatomas matuojant atstumą nuo pieres Įmova (Oslas mazgas akyse) iki galo plokščių.
IV. IV. Vispārējie makšķerēšanas aizliegumi Bendra žvejybos draudimai
21. Visās ūdenstilpēs aizliegts iegūt: 21. Visos vandens uždraustas gaudyti:
21.1. 21.1. nēģus - visu gadu; Nėgių - ištisus metus;
21.2. 21.2. lašus un taimiņus: lašišas ir šlakius:
21.2.1. 21.2.1. jūras piekrastes ūdeņos, kā arī Buļļupē, Sausajā Daugavā un Daugavā posmā no ietekas jūrā līdz Rīgas HES - no 1.oktobra līdz 15.novembrim; jūrų pakrančių vandenyse, taip pat Bullupe, sausi, ir Dauguvos upės Dauguvos upę nuo jūros iki estuarijų Rygos HES - nuo spalio 1 d. iki 15 d.;
21.2.2. 21.2.2. pārējos iekšējos ūdeņos, kas nav minēti šo noteikumu 21.2.1.apakšpunktā, - visu gadu, izņemot licencētās makšķerēšanas nolikumos norādītajās vietās un laikos; kitų vidaus vandenys, išskyrus tas, kurios nurodytos šių taisyklių 21.2.1.apakšpunktā - ištisus metus, išskyrus licenciją žvejoti ruožuose į vietą ir laiką;
21.3. 21.3. līdakas — no 16.marta līdz 30.aprīlim; lydekas - nuo 16 iki kovo 30 d.;
21.4. 21.4. zandartus — no 16.aprīļa līdz 31.maijam; starkius - 16 balandis iki gegužės 31;
21.5. 21.5. alatas — no 16.marta līdz 15.maijam; kiršlys - nuo 16 Kovo iki gegužės 15 d.;
21.6. 21.6. sīgas, strauta foreles un repšus (ripusus) — no 1.oktobra līdz 30.novembrim; sykai, upėtakis srautas ir atstovai (ripusus) - nuo spalio 1 iki lapkričio 30 d.;
21.7. 21,7. vēžus (platspīļu un šaurspīļu) — no 1.oktobra līdz 30.jūnijam, kā arī vēžu mātītes ar redzamiem ikriem — visu gadu. Vėžiai (platspīļu ir šaurspīļu) - nuo spalio 1 iki birželio 30, taip pat vėžio moterų su matoma kiaušiniai - ištisus metus.
22. Aizliegts izmantot ēsmai šo noteikumu 18.punktā minēto sugu zivis, vēžus, kā arī nēģu kāpurus (ņurņikus). 22. Masalas draudžiama naudoti 18 dalis, su sąlyga, kad žuvų, vėžių, taip pat nėgių lervos .
23. Visu gadu aizliegta jebkura veida makšķerēšana (arī ar spiningu): 23. Per metus draudžiama bet kokia žvejyba (įskaitant spiningu):
23.1. 23.1. jūrā ietekošo upju un kanālu grīvas rajonā: jūrų ir upių kanalo žiočių plotas:
23.1.1. 23.1.1. jūras piekrastes ūdeņos Ventas grīvas rajonā — 2000 m rādiusā no ietekas, Daugavas, Salacas, Gaujas un Lielupes grīvas rajonā — 1000 m rādiusā no ietekas, bet pārējo upju un kanālu ietekas rajonā — 200 m rādiusā no ietekas, izņemot makšķerēšanu no moliem jūras pusē vietās, kas ir atļautas publiskai pieejai; jūrų pakrančių vandenyse Ventos upės plotas - 2000 m spinduliu nuo estuarijas, Dauguva, Salaca, Gaujos ir Lielupės žiočių plotas - 1000 m spinduliu nuo estuarijas, bet likusios upės ir estuarijų kanalas plotas - 200 m spinduliu nuo estuarijas, išskyrus žūklės nuo jūros pusės ant molų, kur viešosios prieigos;
23.1.2. 23.1.2. 200 m virzienā augšup pret straumi no līnijas, kura savieno upju un kanālu pretējo krastu vistālāk jūrā izvirzītos punktus, bet tur, kur upju un kanālu grīvas rajonā ir izbūvēti moli, — iekšpusē starp moliem visā to garumā; 200 m prieš srovę nuo einamųjų kryptimi, apibrėžta linija, jungiančia upių ir kanalų banko priešais toliausiai taškų į jūrą, bet kur upės kanalo ir estuarijų zonoje buvo pastatytas pirsų - Vidus molis visą savo ilgį;
23.2. 23.2. 100 m lejup pa straumi no aizsprostiem, slūžām, ūdenskritumiem un citām gultni aizsprostojošām ietaisēm; 100 m pasroviui nuo užtvankų, šliuzus, kriokliai ir kitų obstrukcinių lova įrenginius;
23.3. 23.3. no tiltiem un zem tiltu konstrukcijām; tiltų ir po tilto konstrukcija;
23.4. 23.4. 50 m attālumā no noteiktā kārtībā apzīmētiem rūpnieciskās zvejas rīkiem, zivkopības sprostiem un zivju ceļu konstrukcijām; 50 m nuo nustatyto siekiant pažymėti komercinės žūklės priemones, žuvų auginimo ir žuvininkystės narvo kelių statybos;
23.5. 23.5. kuģu ceļā ostu akvatoriju robežās. laivo į uosto vandenyse diapazone.
24. No 16.marta līdz 30.aprīlim aizliegta makšķerēšana ar spiningu un makšķerēšana, izmantojot ēsmas zivtiņu. 24. Nuo 16 Kovo iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti spiningu ir žvejybos, naudojant masalą gyvą žuvelę.
25. No 1.marta līdz 30.aprīlim aizliegta jebkura veida makšķerēšana: 25. Paskirstymas nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d. draudžiama bet kokia žvejyba:
25.1. 25.1. no laivām un citiem peldošiem transportlīdzekļiem visās ūdenstilpēs, izņemot makšķerēšanu jūras piekrastes ūdeņos un licencētās makšķerēšanas nolikumos norādītajās vietās; nuo laivų ir kitų plaukiojančių vandens telkinių visose transporto priemonėse, išskyrus jūrų žvejybai ir pakrančių vandenų ir licencijuotas žvejybos chartijų tose vietose;
25.2. 25.2. kanālos un caurtecēs, kas savieno ezerus ar upēm, ezerus un upes ar Baltijas jūru vai ar Rīgas jūras līci, kā arī savieno ezerus savstarpēji. kanalus ir srautai, jungiantys ežerus ir upes, ežerus ir upes į Baltijos jūrą arba Rygos įlanka, taip pat jungiantis ežerų vieni su kitais.
26. Aizliegts atrasties ūdenstilpēs vai to tiešā tuvumā: 26. Draudžiama guli vandenyje arba netoli:
26.1. 26.1. ar zivju un vēžu ieguves rīkiem, kuru lietošana attiecīgajā laikā un vietā nav atļauta; žuvų ir vėžių žvejybos įrankiams, kurie naudoja tam tikrą laiką ir toje vietoj, nėra leidžiamas;
26.2. 26.2. ar to sugu zivīm, vēžiem un citiem ūdens bezmugurkaulniekiem, kuru ieguve attiecīgajā laikā un vietā nav atļauta vai kuru daudzums vai svars pārsniedz šajos noteikumos atļauto loma lielumu. su žuvų, vēžiem ir kiti vandens bestuburiai, kurių įsigijimą, kad laikas ir vieta nėra įgaliotas, arba kurių kiekis arba svoris viršija leidžiamą vaidmenį šiose nuostatose dydį.
27. Aizliegts atstāt ūdenī makšķerēšanas rīkus bez uzraudzības, attālinoties no makšķerēšanas rīka tālāk par 50 metriem. 27. Draudžiama nutolti ir palikti be priežiūros žvejybos įrankių, daugiau nei 50 metrų.
28. Aizliegts patvaļīgi veikt šādas darbības: 28. Draudžiama savavališkai atlikti šiuos veiksmus:
28.1. 28.1. pārvietot zivis no vienas ūdenstilpes otrā, neievērojot Zvejniecības likuma 22.pantā noteiktās prasības; perkelti žuvų iš vieno vandens telkinio į kitą, neatsižvelgiant į Žuvininkystės įstatymo reikalavimus, nustatytus 22 straipsnyje;
28.2. 28.2. aiztikt vai bojāt rūpnieciskās zvejas rīkus, kas marķēti atbilstoši rūpnieciskās zvejas noteikumu prasībām; sutrikimas arba kenkia komercinės žvejybos įrankius, pavadintą pagal taisyklių reikalavimų komercinės žvejybos;
28.3. 28.3. veidot upēs krāvumus un aizsprostojumus. sukurti užtvaras ir užtvankas
V. V Makšķerēšanas aizliegumi atsevišķās ūdenstilpēs Žvejybos draudimai atskiruose telkiniuose
29. Visu gadu makšķerēšana aizliegta: 29. Visus metus žvejoti draudžiama:
29.1. 29.1. Daugavā:
29.1.1. 29.1.1. no Rīgas HES aizsprosta 700 m lejup pa straumi; Rygos HE užtvanka nuo 700 m žemyn srautą;
29.1.2. 29.1.2. no Ķeguma HES aizsprosta 1000 m lejup pa straumi; nuo Ķegums 1000 m pasroviui nuo užtvankos palei upelis;
29.1.3. 29.1.3. no Pļaviņu HES aizsprosta 1000 m lejup pa straumi; HE užtvanka pļaviņu 1000 m pasroviui nuo užtvankos palei srautą;
29.2. 29.2. no Ventas rumbas Kuldīgā 500 m lejup pa straumi un 200 m augšup pret straumi; Venta Kuldiga slenkstis iš 500 metrų žemyn srovę ir 200 m virš srauto;
29.3. 29.3. Salacā visā tās garumā; Salaca per visą savo ilgį;
29.4. 29.4. Engures ezera (Mērsraga) kanālā; Engures ežeras (Mērsraga) kanalas;
29.5. 29.5. Aiviekstē no Aiviekstes HES aizsprosta 500 m lejup pa straumi. Andromeda Aiviekste upės užtvanka 500 metrų pasroviui.
30. Makšķerēšana aizliegta: 30. Žvejoti draudžiama:
30.1. 30.1. Daugavas baseinā: Dauguvos baseino:
30.1.1. 30.1.1. Sausajā Daugavā — no 1.septembra līdz 30.novembrim; Sausajā Dauguvos upės - nuo 1.septembra d. iki lapkričio 30 d.;
30.1.2. 30.1.2. Aiviekstē no Vesetas (jaunās gultnes) grīvas augšup pret straumi līdz Aiviekstes HES aizsprostam — no 16.marta līdz 31.maijam; Aiviekste upės Vesetas (nauja lova) ne-upės prieš srovę į Andromedos užtvanka - 16 kovas iki gegužės 31;
30.1.3. 30.1.3. Aiviekstē un Lubāna ezerā 100 m uz abām pusēm no slūžām — no 16.marta līdz 15.maijam; Lubano Aiviekste upės ir ežero 100 m abipus spynos - nuo 16 Kovo iki 15 d.;
30.1.4. 30.1.4. Lubāna ezerā Ziemeļu dambim piegulošajā daļā 1400 m gar krastu un ezerā 600 m no krasta (no Rēzeknes upes grīvas līdz dambja pagriezienam) — no 1.septembra līdz 30.aprīlim; Lubano Šiaurės ežero užtvanka gretima dalis 1400 m išilgai pakrantės ir ežero 600 metrų nuo kranto (nuo Panevėžio upės žiočių iki užtvankos Išjungimas) - iš 1.septembra iki balandžio 30;
30.1.5. 30.1.5. Rēzeknes upē no grīvas (pie Lubāna ezera) augšup pret straumi līdz tiltam pie apdzīvotās vietas “Žogoti” — no 1.septembra līdz 30.aprīlim; Rezekne upė nuo žiočių (netoli ežero Lubano) prieš dabartinės prie tilto stovyklos "Žogoti" - nuo 1.septembra iki balandžio 30;
30.1.6. 30.1.6. Daugavā no moliem un no tās ietekas Rīgas jūras līcī 6,5 km augšup pret straumi līdz augstsprieguma pārvadam Rīgas pilsētas teritorijā, kā arī Buļļupē, Loču kanālā un Sarkandaugavā — no 1.maija līdz 31.maijam; Molai į Dauguvos upę ir jos estuarijas iš Rygos įlanka 6,5 km prieš srovę nuo dabartinės aukštos įtampos perdavimo mieste Ryga, taip pat Bullupe, bandomasis kanalas ir Sarkandaugavā - nuo 1.maija iki gegužės 31;
30.2. 30.2. Lielupes baseinā — no 1.aprīļa līdz 31.maijam: Lielupės baseino - nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31:
30.2.1. 30.2.1. Lielupē no Staļģenes tilta augšup pret straumi līdz Mūsas un Mēmeles satekai lejpus Bauskas pilsdrupām; Lielupė Staļģene tiltas tiekėjų iš pradžių į Musa ir Mēmeles Junction paskesnysis Bauskės pilies;
30.2.2. 30.2.2. Mēmelē no grīvas līdz gājēju tiltam Bauskā; Mēmele nuo žiočių iki pėsčiųjų tilto Bauska;
30.2.3. 30.2.3. Mūsā no grīvas līdz tiltam pie autosporta kompleksa; Musa nuo žiočių iki tilto per Motorsport komplekso;
30.2.4. 30.2.4. Slocenē (Pulkainē) starp Valguma ezeru un Kaņiera ezeru, Vecslocenē un Slocenē starp Slokas ezeru un Lielupi; Slocene (Pulkainē) tarp ežerų ir Valguma Kaņiera ežerų, Vecslocenē ir Slocene tarp ežero ir Slokas Lielupė;
30.3. 30.3. Gaujas baseinā — no 1.aprīļa līdz 31.maijam: Gaujos baseino - nuo balandžio 1 d. iki gegužės 31:
30.3.1. 30.3.1. Gaujā no grīvas līdz Tallinas šosejas tiltam, no Līgatnes grīvas līdz Amatas grīvai un Valmieras airēšanas trasē; Gauja nuo žiočių iki Talino plento tilto, Līgatnes iš burnos į burną ir Amatas Zarasų buriavimui atsekamumas;
30.3.2. 30.3.2. Braslā no grīvas līdz zivaudzētavas aizsprostam. Braslā žiočių iki užtvankos žuvų ūkių.
31. No 1.oktobra līdz 30.novembrim aizliegta makšķerēšana ar spiningu un mušiņmakšķeri: 31. Nuo spalio 1 iki lapkričio 30 d. draudžiama žvejoti spiningu ir museline:
31.1. 31.1. Gaujas baseinā: Gaujos baseino:
31.1.1. 31.1.1. Amatā no grīvas līdz lielceļa tiltam pie Skujenes; Amatā žiočių iki automagistralės tiltas netoli Skujene;
31.1.2. 31.1.2. Braslā no grīvas līdz zivaudzētavas aizsprostam; Braslā, žiočių iki užtvankos žuvų ūkių;
31.1.3. 31.1.3. Gaujā no grīvas līdz šosejas tiltam Strenčos; Gauja nuo žiočių iki automagistralės tilto Strenči;
31.1.4. 31.1.4. Raunā no grīvas līdz dzirnavu aizsprostam; RAUNA nuo žiočių iki malūno užtvankos;
31.2. 31.2. Ventas baseinā: Ventos baseine:
31.2.1. 31.2.1. Abavā no grīvas līdz rumbai; Abava nuo žiočių iki centru;
31.2.2. 31.2.2. Ventā no šosejas tilta pie Zlēkām līdz Latvijas–Lietuvas robežai; Poilsis nuo kelio tilto netoli Zlēku prie Latvijos-Lietuvos sieną;
31.3. 31.3. Aģē, Bārtā, Durbē, Gramzdā, Inčupē, Irbē, Ķīšupē, Lāčupē, Liepupē, Melnsilupē, Pilsupē, Pēterupē, Rīvā, Rojā, Sakā, Salacas pietekā Jaunupē, Svētupē, Tebrā, Užavā, Vārtājā, Vitrupē un Zaķupē. AAge, Bart, Durbės, Gramzda, Inčupes, kurapkoms, Ķīšupe, Lāčupe, Liepupes, Melnsilupē, Pilsupē, peterupi "," Riva ", Rojas, sakė, Salacas Jaunupē intakai, Svētupe, Tebras, UŽAVA, Vārtājā, Vitrupē ir zakupa.
VI. VI. Makšķernieku pienākumi un atbildība Makšķernieku pareigos ir atsakomybė
32. Makšķernieka pienākumi ir: 32. Makšķernieku atsako už:
32.1. 32.1. makšķerēšanas vietā uzrādīt kontrolei makšķerēšanas kartes, licences un citus dokumentus saskaņā ar šiem noteikumiem, kā arī makšķerēšanas rīkus un lomu; Meškerės Meškerės svetainę parodyti kontrolės korteles, licencijas ir kitus dokumentus pagal šių taisyklių, taip pat žūklės priemones ir sugavimą;
32.2. 32.2. izmantot visus nepieciešamos palīglīdzekļus un paņēmienus, lai zivi saudzīgi uztvertu un atbrīvotu no āķa, un atlaist ūdenī zivis un vēžus, kurus nav atļauts iegūt un paturēt. panaudoti visas reikiamas priemones ir metodus siekiant nustatyti ir žuvų švelniai išlaisvinti nuo kabliuko ir paleisti vandenį žuvų ir vėžių, kurie negali įsigyti ir išlaikyti. Ja nav iespējams āķi saudzīgi izņemt no zivs mutes, pārgriež makšķerēšanas rīka auklu; Jei tai nėra įmanoma lengvai pašalinti kablys iš žuvies burnos, sumažinti žvejybos įrankius, virvės;
32.3. nosūtīt iezīmēto zivju zīmītes Latvijas Zivju resursu aģentūrai (Rīgā, Daugavgrīvas ielā 8); 32.3. Siųsti pažymėtas žuvies pranešimas Latvijos Žuvų išteklių agentūra (Ryga, 8 g. g.);
32.4. 32.4. lomā paturamās zivis nogalināt uzreiz pēc to noķeršanas, izņemot gadījumus, ja zivis tiek uzglabātas ūdens vidē dzīvas un peldus stāvoklī. Pagautą pasiėmimui žuvų nužudyti iškart po jų surinkimo, išskyrus atvejus, kai žuvis yra saugomi akvatorijai gyventi ir plaukioja sąlyga. Šādā gadījumā tās nogalina uzreiz pēc makšķerēšanas pabeigšanas; Šiuo atveju jie žuvo iš karto užbaigus žvejybai;
32.5. 32.5. saudzīgi izturēties pret dabu, nepiesārņot ūdenstilpes un to piekrastes joslu. pagarbų požiūrį į gamtą, vengti vandens telkinius ir pakrantes.
33. Šo noteikumu pārkāpēji saucami pie administratīvās atbildības vai kriminālatbildības normatīvajos aktos noteiktajā kārtībā. 33. Pažeidėją vyks administracinio arba baudžiamojo proceso pateikė teisės aktų. Šī atbildība neatbrīvo pārkāpējus no pienākuma atlīdzināt zivju resursiem nodarīto kaitējumu saskaņā ar normatīvajos aktos par rūpniecisko zveju teritoriālajos ūdeņos un ekonomiskās zonas ūdeņos un par rūpniecisko zveju iekšējos ūdeņos noteiktajām taksēm. Ši atsakomybė neatleidžia nusikaltėlius nuo pareigos mokėti žalą žuvų ištekliams pagal įstatymus ir kitus teisės aktus dėl komercinės žvejybos teritorinių vandenų ir ekonominės zonos vandenyse ir verslinė žvejyba vidaus vandenyse, apibrėžti taksēm. Lai pilnībā kompensētu zivju resursiem nodarītos zaudējumus, minētajos normatīvajos aktos noteiktās pamattakses piemēro trīskāršā apmērā par makšķerēšanu bez makšķerēšanas kartes un makšķerēšanas licences, par makšķerēšanu aizliegtā laikā un vietā, par makšķerēšanu, pārsniedzot atļauto loma lielumu un minimālo pieļaujamo zivju garumu, kā arī izmantojot neatļautus makšķerēšanas rīkus un veidus. Siekiant visiškai kompensuoti nuostolius, atsiradusius dėl žuvų išteklius, minėtų taisyklių ir reglamentų taikomos pamattakses trigubai už žūklės be žvejybos leidimus ir žvejybos licencijas, žvejyba kartelio metu ir vieta žvejybai viršija leistiną dydį ir vaidmuo minimalaus leistino ilgio žuvų, taip pat ne meškerioti priemones ir modelius.
VII. VII. Makšķerēšanas noteikumu ievērošanas kontrole Žvejyba reglamentų atitiktį
34. Makšķerēšanas noteikumu ievērošanu kontrolē Valsts vides dienesta un īpaši aizsargājamo dabas teritoriju vides valsts inspektori, kā arī Valsts vides dienesta pilnvarota persona Latvijas teritorijā un vietējās pašvaldības pilnvarota persona attiecīgās pašvaldības administratīvajā teritorijā. 34. Žvejybos taisykles valstybės kontroliuojamos aplinkos Paslaugos ir specialiai saugomų gamtinių teritorijų aplinkos būklė inspektoriai, taip pat Nacionalinė aplinkos įgaliotas asmuo Latvijos teritorijoje ir vietos valdžios įgaliotas asmuo administracinių ribų savivaldybės. Atbilstoši kompetencei makšķerēšanas noteikumu ievērošanas kontrolē piedalās Valsts policija, pašvaldības policija, Zemessardze, attiecīgās ūdenstilpes zivju resursu pārzinātājs un zvejas tiesību izmantotājs (arī nomnieks). Pagal kompetenciją, žūklės taisyklių, kontrolės, policijos, savivaldybių policija, Zemessardzes, vandens telkinių žuvų išteklius ir žvejybos teisių pārzinātājs vartotojas (nuomininkas).
35. Tiesības pārbaudīt lomu un makšķerēšanā izmantotos rīkus, sastādīt protokolu par šo noteikumu un licencētās makšķerēšanas noteikumu pārkāpumu, kā arī normatīvajos aktos noteiktajā kārtībā izņemt nelikumīgi iegūtās zivis un to ieguvei izmantotos makšķerēšanas, vēžošanas vai zemūdens medību rīkus un līdzekļus ir Valsts vides dienesta, īpaši aizsargājamo dabas teritoriju pārvaldes institūciju, Valsts policijas vai pašvaldības policijas amatpersonai, Valsts vides dienesta pilnvarotai personai un pašvaldības pilnvarotai personai. 35. Teisė tikrinti laimikį ir žvejybos įrankius, registruoti šią nuostatą ir licenciją žvejybai nusikaltimą, taip pat įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka siekiant panaikinti neteisėtą derliaus ir išgauti naudojamas žvejybai, crayfishes gaudyti ar povandeniniai spąstai ir tai yra Valstybinė aplinkos tarnyba, visų pirma saugomų teritorijų valdymo institucijos, valstybinės policijos ir savivaldybių policijos pareigūnas Nacionalinės aplinkos patikėtinis ir patikėtiniu savivaldybei.
... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...