Taigi, pripažystu kad klausimas netikęs ir ginčitinas, ir jį anuliuoju. Legendos ir mitai - slidus reikalas, liaudis kūrė, kuria ir kurs, ir nepatikrinsi kaip ten iš tikro....
Gerai, pastudijuokim tada žuvies perdirbimo būdus. Čia visi krūti žvejai, parsitempia iš žvejybų krūvas įvairiausių žuvų ir įvairiai jas pasiruošia. Ką galima padaryti su sužvejota žuvim

Galima - paleisti, palikti pūti ant kranto, pakišti po pomidoru, iškepti, išvirti, išrūkyti, sumarinuoti, padaryti voblą, susūdyti, permalti į miltus, suėsti žalią, suėsti pūdytą... Ir taip toliau. Priklauso tik nuo to kokia žuvis kokiam paruošimo būdui labiausiai tinka. Lašišos juk nieks nekiša po pomidoru ir ungurio nemala į kiaulinius miltus

... O ar žinot, kad žuvį galima perdirbti į dirbtinius brangakmenius

Manau kad nežinot, nes jei žinotumėt - brangakmenius šiupeliu vartytumėt, Bahamuose iš nuosavos vilos balkono marlinus spiningautumėt

Ne visas žuvis, žinoma, žinot reikia kas prie ko

... Todėl ir klausiu -
kas ta lietuviškuose vandenyse plaukiojanti žuvis, kuri prieš šimtą metų buvo pamario žvejų gaudoma, eksportuojama į Europą, ten perdirbama į brangakmenius, kuriais puošdavosi ir puikuodavosi ponios ir panelės
Kokie tai brangakmeniai, dėka kurių už tas žuvis buvo mokami dideli pinigai ir todėl ta žuvis anuomet buvo tapusi visą eilę metų pačiu pelningiausiu ir geidžiamiausiu pamario žvejų žvejybos objektu

Kaip teisingai supratot - klausimas iš diejų dalių, atsakymas turi būti pilnas. Sėkmės
O aš einu ieškoti brangakmenių perdirbimo technologijos, pirmas įsisavinsiu - pirmas marlinus gaudysiu

... viskas gerai, nes būna ir blogiau ...