Rudeninio ir ežerinio sterko beieškant
Bulviakasio metas. Vos ne kas antrame lauke užuosi šviežių bulvių kvapą, pamatysi beropojančias lysvėje žmogystas su karbu rankoje, o žiūrėk stipresnis ir maišioką ant kupros tysia link mašinos, na o dideseniam laukui net traktorius atvilkęs aštuntonę priekabą šiam derliui pargabenti į kažkokį tai sandelį ar rūsį. Tūrėtų būti dosnus derlius, nes žiūrėk vakarop iš lauko išvažiuoja lėtai ir kreivokai važiuojanti mašina, na o gudresnis žmoną pasodina prie vairo
Na o dabar prie reikalo

Lietuva ne tik artojų kraštas, yra čia ir ežerų, upių, marių, net ir jūrą turime. Sakyčiau nuostabi šalis, kaip ir šis pirmas rugsėjo savaitgalis oro požiūriu. Turbūt bobų vasara trumpam užsuko voratinklių pagainioti, na o mes su Aurumu nutarėm ežerinį sterką išvelėti, juk visada išgirsti, va ten ir ten pagavo... prieš savaitę... dabar nebekimba.. Kadangi starkių žvejyba man pati įdomiausia, tai priverčiu Aurumą pirmąjį rudeninį savaitgalį kaip tik pašvesti tam reikalui
Pasirenkam gana mažą ežerioką, o jei tiksliau užtvankėlė. Tikrai nedidelė, net maža pasakyčiau. Abu čia pirmą sykį, tad teks gerokai pasukti smegenėles kad perprasti šį telkinuką

Žinom vieną – yra ešeriokų, lydžiokų na ir kalba žmonės kad ir starkių papuola
Valties pūtimas, inkarų nešiojimas, variklio tvirtinimas, akumo pajungimas, spiningų užtaisymai ir žiūrėk jau vandeniu dreifuoji
Šeštadienio vakaras. Saulė arti medžių viršūnių. Šioks toks vėjukas. Aplink nei vieno žvejo tik jauna porelė vandens dviratį virkdo. Echolotas skanuoja dugną, smegenys tai fiksuoja ir prafiltruoja perspektyvias vietas. Viso trys, keturios ar penkios mūsų smegenims tinkamos starkinės vietos
Leidžiam vandenin inkarą sykį, du tris kartus. Susipažįstam su visokio plauko zecepais

Vieną dvimetrinę šaką su karmūškėmis ir kabliais ištraukiam. Aišku viena – tai mums netinka

Ieškom kokio tai perkritimo ar kieto akmeningo dugno, YES – tokį ir randam

Mintyse viena - dabar tai palupsim starkiecų, na ir ešerių.. juk sklinda kalbos kad kilograminį rainį čia pagauti – ne atsitiktinumas, o realybė
Ariam dugną, skaldom galvakablius į akmenis, na žodžiu dirbam.. kol pagaliau sustuksena...
Pirmas egzemliorius.

Na dabar tai pavarysim sušunkame, juk radom ešeriokų būrį
Kitas metimas iškart lygina rezultatą

Dar kitu metimu išsiveržiama į priekį. Sakyčiau kaip rainis visai smagus. Ne lietuviškas 800 gr standartas atrodytų, bet čia tikras lietuvis

Smūgiuoja ešerys užtikrintai, tad iš trijų kliovų – visi realizuoti.
Saulė slepiasi po medžiais, o ešeriai turbūt kažkur pasitraukia, nes abu žvejai jų nebeatranda
Turbūt išgaudė, o gal nebemoka gaudyt. Sukyla... lydekiai
Amt ir nėra gumos. Edošius tada rišasi ale volrafiminį kažkokį tai siūlą. Trinkt per nagus.. pliomt atgalios....

Kaliega niekaip neatsilieka

Dar kartelį su trenksmu suvirpa kotukas.. Stiprios kaip uraganas ir greitos kaip žaibas

Dar kokios trys virpės uodegos nukastos.. Apstoja ir ščiupokai
Kažkas lygtais užsėda ant gumos kai ji atsitrenkia į dugną.. Segu..Yra ir nekyla... Starkis.. sakau kad starkis

dar keli ritės prasukimai.. ne tik kad nekyla, bet ir nejuda.. Taip taip, tai tikrasis mūsų išsvajotas ežerinis starkis.. riebokas ir įsisegęs mirtinai

Kelios foto ir atgalios į savo stichiją
Su tamsa išlipam į krantą. Laimingi lyg po kašio su Turkais, tad nejauti kaip valtelė vėl supakuota saugiai supakuota ilsisi bolide.
Vakaronė prie kortų su gera kompanija ir nuotaika užtrunka iki gilių gilių išnaktų
Liko vienintelis tikslas – pagauti tikrą ežerinį sterką, tad apie tai šnekant, „užsisveikatinom“ iki dviejų nakties
Rimti vyrai nusiteikę kilti pusė penkių ryto ir varyti gasdinti žuvų saulei tekant, nes pasirodo starkis čia inoringas ir kimba tik labai labai anksti ryte
Realybė rimtus vyrus pažadina kelios minutės prieš aštuonias

ir jaučiasi anie nelabai jau rimti vyrai
Bet jei važiuojam tai važiuojam.. Keli gurkšniai arbatos, cigaretės dumai ir mes vėl ten pat
Valtis ir visi įrankiai darbui paruošiami šiek tiek ilgiau nei dieną prieš tai, bet visgi viskas suruošta. Karšta jau ryte, jokio vėjo. Mes išplaukiam kiti gi žvejai jau plaukia namolio su įskaitine lydeka ir puskiliniu ešeriu – šiandien nekiba, o starkis jau visa savaitė nebesimaitina
Turim ką turim, tad visgi pabandysim keletą valandėlių pamikrinti su 16 gr galvakabliu
Pirmasis pusvalandis...

Poto rimta poros valandu atkarpa su visišku nuliu. Saulė, jokio vėjo, karštis ir skraidantys vorų tinklai tik apie mus
Masalų keitimas, spalvų derinimas ir ko tik nedarymas vaisių neduoda. Na kažkoks amerikanskas ir turbūt tam telkinyje nematytas guminis neaiškios spavos dirbtinis masalas duoda vieną vaisių

Vakar tai dar nors lydokai skaldė, o va šiandien vos du puskiliniai dryžuočiai. Su tokia nekiba smagiau būtų po šaltą stiklinaitę „atsisveikatinti“ o ne vargti karštybėje
Eilinį sykį vėl rankos ieško dėžutėje TO VIENINTELIO, juk visgi gal...o dar aplinkui kažkokios duobelės.. na turi būti.. ir mintyse viena – na tikrai yra bet nenori
Supykęs vandens gyvis bando suvirškinti priešininką antru udaru.., nepasiduodamas priešininkas užvožia jam per barzdą..
Pasisveikina uodega, poto piruetai, nardynės bei nepatenkinta šypsena priverčia susiimti, o kai dar blizgančios akys žiūrėdamos į tave niekada neužsimerkia, supranti kad tai JIS.. Truputi virš dvejetuko, apsikaustęs spygliais ir prisidengęs rudo atspalvio švarku

Tikrai nenorėčiau būti aukšle jo valdose

Kad būtų pilnas koplektas medalių iki kolekcijos, vainikuojam žūklę sekančiu grobuonimi..

Keistoka kad dar nemažai uodų ištroškusių žmogaus kraujo, na bet tikėkimės žiemą jie duos mums naujų vaisių ir mes jų netraiškysim nuo žandų..
Smagiai prabėgęs savaitgalis – su šypsenomis, emocijomis ir tinkamu rezultatu. To ir jums visiems linkiu, na o viską perskaičiusiems – į sveikatą
Iki malonaus
