Gėda ir sakyti, bet man jau darosi liūdna.

Jūs nors kažkokių įspūdžių turite, o aš nieko.

Buvau vienoje baloje pasitaškyti su spiningėliu. Tik tai tiek, kad pasitaškiau. Jokio kibimo. Pakeitinėjau ir gumas. Nieko.

Nesakau, kad žvejojau visą dieną. Kelias valandas zundavau, zundavau, zundavau....
Lietus nepaliko ramybėje. Priminė, kad šiemetinė vasara jo. Su visomis iš krantų išsiliejusiomis upėmis, su padidėjusiais plotu ežerais, su pagilėjusiomis žvirduobėmis ir jau nieko nebebijančiais kūdrų ar sodželkų karosais. Retkarčiais debesys saulę išleidžia pasidairyti. Išlenda apvali geltona galvikė, apsuka nepilną ratą ir vėl uždaroma, užrakinama. Būtų saulutės valia, neleistų ji dunduliui savo balso stygas derinti ir greitesniam broliui šviesiu botagu paukščius, žvėriukus ir žuvis gasdinti. O jei dar greituolis ir labiau įsisiautėja- medžiai neatlaiko, grytelės nereikalingais liežuviais apraizgomos. Atrodo, tokiu oru tik namie sėdėti. Bet kur tau. Žiūrėk, jau viena, kita galvikė iš namų išlenda. Jos nesidairo į šalis. Tik ant nugaros kuprinukė, kurioje tvarkingai sudėlioti masalai ir visa amunicija, rankoj pailgas botagėlis, kurio vertę žino tik savininkas, galvoje minčių raizgalynė, kurią atpinti sugeba taip pat tik jis.Vieni juos vadina keistais, kiti nesupranta, dar kiti ir pirštą prie smilkinio pasukioja. Ne daug kas žino, jog tai užkietėję žvejai. Dabar jiems geriau negu prie laikų, kai smetoninės lydekos lašinius nuo paprasto sulenkto kablio griebdavo, o ešeriai ir kuojos keptuvėje tik poromis tetilpdavo. Tokių monstų jau ir su įvairiais prieskonių, kvapų kvapelių prikaišiotais masalais sunkiai bepriviliosi. Geriau, nes prie upės, ar senai nužiūrėto vandens telkinio jie mėgaujasi. Ne, jie GYVENA. Pliumpteli plūdė. Kartu su ja ir didoki lietaus lašai. Žino žvejais, jei ratilai nuo vandens paviršiaus dideli- lietus liausis greitai, jei monotonija ir visas vandens paviršius kaip rupių miltų košė, saulės nepamatys. Toks tai oras. Tokia ir žvejyba. Vieniems geriau, kitiems blogiau. Vieni šypsosi, kiti širdyje juokiasi. Būna, kad ir nusivilia ar net užpyksta

Bet, pamatysi, po dienos kitos, vėl su neperlijamu ploščiuku, kažką kuprinikėje nešdamas, rankutėje kažkuom mosikuodamas, kulniuoja žmogutis.
Gėda ir sakyti, bet man jau nebeliūdna. Verkti nebesinori.

Jūs kažkokių įspūdžių turite, o aš nieko

Šiandien vėl keliom valandikėm prie vandens nulėksiu. Zunduosiu, zunduosiu, zunduosiu...