Taigi, brangųs kolegos ir bendraminčiai, kaip elgiausi aptikęs tinklus...
Sakau, gal šie pamąstymai padės ir kitiems apsispręsti ir nelikti abejingais. Nes juk, kaip anksčiau rusai sakydavo, nėra tiek baisųs išdavikai, nes tu juos žinai, nėra tiek baisųs žudikai, nes ir juos nesunku išaiškinti, o baisiausi yra abejingieji, nes jiems stebint ir nieko nedarant vyksta visos didžiosios pasaulio blogybės (nepykit už šią citatą, nes tiksliai jos nepamenu, bet sakydavo kažkaip panašiai
)
Pamatęs užtvertą upę 3-jose vetose iš pykčio rankos ir kojos pradėjo drebėti, net telefono mygtukų nebegalėjau sugrabalioti....
Palaukęs gerą laiko gabalą, kol nervai apsiramino, skambinu numeriu, kuris parašytas žvejo biliete 8 687 36351 (aplinkos apsauga).
Anksčiau irgi esu skambinęs net sekmadienį vakare, ir atsiliepdavo. Šiandien šeštadienis, vakaras, telefonas tyli. Palaukęs dar kelis kartus- niekas neatsiliepia. Skambinu į policiją 112, paaiškinu reikalą, jie sako, geriau pamėgink 118 , sako, tenais būna, kad suriša tiesiai su kuo reikia, o jei nieko nepavyks, vėl mums...
Bandau 118, ten maloni moteriškė, gal mergaitė, paaiškina, kad pas ją visa informacija tik tokia, kur tuo reikalu galėtų prisiskambinti darbo metu. Sako, geriau vėl į policiją. Tada jau policija bando kažką daryti, bando ieškoti, jiems žinomais būdais, gamtos apsaugos. Sako, jei kas pavyks, tai tau, t.y., man paskambins jau tas, kuris žinos ką daryti....
Gal po 10 min skambutis. Skambina Mažeikių GA atstovas, paaiškinu kas ir kaip, o tai kaip žinote, kas tai yra daręs, nėra taip lengva. Jisai pažada imtis veiklos...
Aš savo pareigą įvykdžiau, o toliau, kaip sakoma, ne mano reikalas, išvažiuoju ieškoti kitos vietos žvejybai, kiek salygos leido dar pažvejojau, grįžau namo atsisėdu prie kompo, įsijungiu, skambutis į telefoną. Skambina vėl tas vyras, sako nerandam, paprašau nusakyti vietą, kur jie esą ir matau kad ten , kur reikia. Klausiu, ar krantu brenda per žoles, ar eina vandeniu. Sako, krantu. Atsakau, kad tada ir nerasit jų, o jei nusileisit į vandenį kad ir basom, jei neturit guminių, tai paėję 10 metrų į viršų arba į apačią, net akli būdami užkliūsit už jų,
... jei tik brakušos per tą laiką neišsitraukė atplaukę jų, nes mačiau plaukiojant įtartiną asobą ir keistai besielgiantį...
Suprato inspektorius reikalą, štai jau temsta ir daugiau nebeskambino. Man atrodo, kad rado, bet ne tame esmė..
Esmė tame, kad būkim žmonės, netylėkim tokiais atvejais, nes kas darosi, baisu, naglumo viršūnė, o tai neužilgo tie suskiai brakonieriai ir mus visus sąžininguosius suvynios į tinklus ar pajungs ,,ant" eletros..
Kiek aš žvejoju, dar tokios blogos situacijos su brakušomis nebūdavo. Gal, sakau, visokie padliugos grįžo iš užsienių atostogų ir daro savo juodus darbus, gal, kad su varikliu daugiau apiplaukiu, gal dar kas, nežinau tiesiog.... Bet svarbiausiai NETYLĖKIM. Pradėkim kiekvienas nuo savęs...
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.