Danute vakar vakare siek tiek nustebino - vanduo purvinas kaip po geru liuciu, pavirsius padengtas visokiais pusiau paskendusiais pagaliukais ir mase zoliu: tiek jauni vandenzoliu lapai, tiek siaip neaiskios kilmes augalai pluduriuoja. Likau nieko nesuprates, kol neisgirdau, o veliau ir pamaciau viso to priezasti - zmogenai su galingais kateriais visa sita jovala padare. Plaukioja sau spakainai, pusmetrines bangas kelia, sraigtais dugno turini mala...
Na, o zuvies... Vienas lydekiokas pasikabino, bais pasiutes pasitaike - kelios zvakes, reidas i zoles. Prisitraukiau, palaikiau rankoj, kol ziurejau kaip cia graziau issegt susmigusius kablius, pasisparde ir vel i vandeni. Teko is naujo mucyt, kad paimt. Kadangi viena stipriau ismigusi trisaki jau buvau beveik iskabines, tai antrojo atsikrate pati vos vel i rankas patekus. Garsiai pukstelejo uz borto, sukeldama labai audringa krante iskylaujanciuju reakcija. Jiems aptarinejant matyta vaizda, lydekiaus dydis ir svoris pradejo augt kas minute. Kiek dar girdejau ju kalbas - maziausiai padvigubejo

. Daugiau nei stukt, nei barkst.

savas
http://savastudija.blogspot.lt" onclick="window.open(this.href);return false;