Kitokia Norvegija. Pirma karta rasant sita teksta, po 3 valandu rasymo luzo kompas ir visas tekstas prapuole. Idant man rasant tekstas liejasi savaime ir ka rasau, as perdaug negalvoju, tai atgamint pasamones srauta bus ko gero sunkoka, bet bandau, nes maciau kad galejo gautis visai smagus rasinys, tai butu nusikaltimas nepasistengti jo jums atgaminti. Kodel Norvegija kitokia? Vaziavau zvejoti, bet jurine zukle tampant kilograminius pilkerius kilometro gylyje manes niekada nezavejo ir zuvies file kilogramai niekada nebuvo mano tikslas. Mane zymiai labiau domino surf tipo zukle juroje nuo kranto ir spiningavimas. Panasiai maste ir Rytis (liaudyje zinomas kaip okuma) siuo metu dirbantis Norvegijoj. Jo kvietimas ir ilgesnis ispuoles Mindauginiu savaitgalis su papildomu laisvu penktadieniu priverte greitai apsispresti. Kadangi is anksto keliones smarkiai neplanavau, tai nei pigiu lektuvo skrydziu nei juo labiau tiesioginio reiso gauti nepavyko. Teko skristi estu oro linijomis su persedimu Taline, tai vietoj vienos valandos gavosi keturiu valandu skrydis. Na bet elgiantis siek tiek spontaniskai tenka uz tai susimoketi. Taciau viskas gavosi ne taip jau ir blogai. Isskridau is Vilniaus penktadienio paryciais ir 8.30 vietiniu laiku jau buvau Osle. Atgal turejau isskristi sekmadienio vakara ir Lietuvoje atsirasti vidurnakti, tai realiai gavosi pilnos trys dienos Norvegijoj. Savaitgalio zvejybaii tai manau daugiau nei pakankamai.
Trumpa kelione automobiliu su Rycio kambariokais iki ju gyvenamos vietos. Grazi ta Norvegija, jokiu baisiu miestu. Visur miskai, vienkemiai, mediniai namukai gamtoje. Tylu, ramu. Ne veltui visos socialines apklausos rodo kad Norvegai yra vieni laimingiausiu zmoniu pasaulyje. Neuzkrauna jie matyt savo galvu bereikalingais daiktais. Net dazus jie ir tai zino tik dvieju spalvu, tamsiai raudonus ir baltus. Ir dazo viska tom dviem spalvom. Paprasta ir issirenki greitai, nereikia stovet dazu parduotuvej ir valandas sprest galvosuki.
Atvaziuojam iki namu ir laukiu kol Rytis baiigs darba. Visgi norvegai Mindauginiu nesvencia ir jiem darbo diena. Tuo tarpu susipazystu su Rycio kambariokais ir siek tiekk su tuo kaip gyvena emigrave padirbeti lietuviai. Vienuolika vyruku issinuomave sesiu kambariu buta ir pasidare toki mini bendrabuti. Kazkaip labia man primine studentiskus laikus ir gyvenima sauletekio student bendrabuty. Tokia vos ne kelione daugiau nei desimt metu atgal gavosi. Ir siaip viskas rode, kad vyrai atvaziavo dirbti ir uzsidirbti, o ne komfortiskai gyventi ar islaidauti. O ir pats darbo rezimas 6 savaites Norvegijoj ir 2 savaites grizimui pas Lietuvoj likusia seima ne is tokiu komfortiniu. Bet kas stebino tai zmoniu geranoriskas paslaugumas. Skirtingaii nei tevynej like tautieciai, isemigrave buvo paslaugus ir pasiryze padeti. Matyt gyvenimas taiip ismoke, kad esant uzsieny, grupeje vienas kitam ppadedan t gyvent yra lengviau. O ir siaip matyt jiem atvaziavus, kazkas kitas gal padejo isikurti ir isivaziuoti, tai dabar ir jie analogiskai padeda naujai atvykusiem.
Na bet cia jau nukrypau I sona. Grizo Rytis, susikraunam meskeres ir islekiam zvejoti. Su savim veziausi kelionini greys missionary 6 spininga. Sitas 3m ilgio su uzmetimu iki 40gr kotelis budamas 6 daliu labia kompaktiskai sutilpo I lagamina. Dar vienas sio anglisko stiliaus koto ypatumas, tie vidutinio auukscio dvikojai ziedai. Na tokie tarpinio dydzio ir aukscio tarp mum iprastu spininginiu ir kastinginiu kotu. Kazkada pirkdamas pirmaji toki House of Harrdy firmos spininga, dar abejojau, kad tie ziedai bus netinkami nei tam nei tam. Bet finale toks sprendimas pasirode labia racionalus kelionems del ko ir rites su savim veziausi tris. Abu Garcia soron stx 40, sita rite jau Lietuvoje buvo mane itikinusi savo galingumu ir patikimumu, bet vistiek isidejau dar ir penn slammer 360 rite, na visgi jura, Norvegija… o ir siaip ja masciau deti ir ant surfo. Na ir dar su manim vaziavo multiplikacine abu Garcia record 41 rite. Sitas Svedijoij gamintas “multas” tiesiog savo prigimtim buvo sukurtas vartikliu metymui ir labiau tam tinkancios multiplikacines rites man nera teke sutikti. Likusia zukles reikmenu dali sudare ivairiausi masalai ir sistemeles. Visas vien zukles reikmenu svoris sudare 8,3kg. Pasisveriau, kad nevirsyti lektuvuose leidziamo veztis svorio. Na o su fotoaparatu, kazkiek gaiviuju gerimu ir rubais sutilpau i 19.7 kg. Be rubu lagaminas atrode mazdaug taip:
Surfu su savimi neemiau, nes Rytis buvo pazdejes paskolinti kazka is savo meskeriu. Atvaziuojam i vieta ir soliuojam kaip kalnu oziai per akmenis iki vandens. Jau vakreja, tai spiningavima nusprendziam atidet kitai dienai ir susimest surfus. Risam “pulley rig” tipo sistemeles. Lietuvoj gaudant juroj nuo kranto sitos sistemos gal ir near populiarios. Nes mazai kas pas mus tikslingai bando gaudyt menke ar uota ir pleksnem risa keliu kabliu girliandas. Bet mes gi Norvegijoj ir tikimes kazko stambaus. Kas nezino tai ta sistemele atrodo taip:
http://www.fishing-blog.englishfishingg ... ey-rig.jpg
ir jos esme yra tame, kad uzkibus zuviai visas valas nuo pat meskeres iki kabliuko issitempia i viena tiesia linija ir nelieka visokiu pasaliniu pavadeliu, kurie varginant zuvi galetu uz kazko uzsikabinti.. tuo tarpu iki zuvies uzkibimo jis veikia kaip paternoster sistemele su soniniu pavadeliu. Na o Rytis dar priedo lieka istikimas multui ir surfe. Ant savo anyfish anywhere koto montuoja penn 525 mag multa. Uzkrete jis ir mane sita multo liga surfe dalinai. Abieju tipu rites turi ir savo privalumu ir trukumu ir del ivairoves idomu gaudyti abiem riciu tipais. Svareliai skrenda i Drameno fiorda. Kol 4 unciju svoris pasieks dugna tenka ilgokai palaukt. Visgi ne seklus ir smeletas lietuviskas pajurys. gurksnojam arbata ir dar si bei ta, laukiam kibimu ir Rytis pasakoja ka yra tose vietose pagaves. 3kg virs 60cm pleksne (buten pleksne su visom raudonom ir juodom demem o ne uotas), 8 kg lingas, menkes… Veliau rode ir nuotraukas, tai atrodo tikrai ispudingai.
Praeina valanda laiko bet kibimu nesulaukiam, pradeda lyti. Pasirodo ir Norvegijoj gali nekibti. Mes taip ir slidinejam ant tu slapiu akmenu. Po triju valandu permirke ir taip ir nesulauke kibimo, nusprendziam, kol dar visiskai nesutemo ir matysim kur eiti akmenimis, begt iki masinos. Arbata gali isgert ir masinoj, pradziusim, pamiegosim iki ryto ir ryte eisim spiningaut sausi.
Deja is ryto lietus pila taip kad atrodo kaip vandens siena. Zvejoti taip ir neatrandam motyvacijos. Griztam namo ir issikepam masalui pirktas krevetes. Beje, labia neblogas “ale ispanisko” stiliaus receptukas. Keptuveje kol apskrus pakepam smulkiai supjaustytus cesnakus, ju turi buti daug, na mazdaug trecdalis kreveciu kiekio, jie vistiek sukeps. Tada jiem baigiant apskrust i keptuve verciam toki pati kaip cesnaku kieki griezineliais pjaustytu zaliuju alyvuogiu, o pakepus ir jom pilam krevetes. Is pradziu krevetes isleis kazkiek vandens is saves, na o vandeniui isgaravus ir kazkiek jom apskrudus jau galima ir valgyti. Kitu prieskoniu kaip druska ir pipirai kiekvienas galite isidet pagal skoni. Garnyra irgi galite pasirinkti koki norite, bet lauko salygoom (ir ne tik) pilnai uztenka ir duonos. Gal kazkada ir jum bus nekibiu dienu, tai bent jau zinosite kaip panaudoti likusias krevetes. Prikertam tu kreveciu su alum ir luztam pamiegot iki vakaro.
Vakarop nustoja lyti ir nusprendziam lekt paspiningaut. Si kart vaziuojam iki Oslo fiordo.
Nusoliuojam akmenim iki vandens, susirisam spinus ir bandom gaudyt. Rytis gaudo su vartiklem virsutiniuose vandens sluoksniuose.
Na o as bandau dzigauti. Deja, tik bandau. Prie pat kranto yra toks povandeninis skardis. Tai taip nei karto masalo per ta skardi issitraukt ir nepavyko. Kiekk kartu uzmeciau tai tiek kartu masalai ir liko akmenyse. Masalu dezutes lieka smarkiai “apvalyta”. Nusprendziam pervaziuoti i kita vieta ant tiltelio, kuris issikisa uz tu skardziu ir nuo jo galima gaudyti vos ne visiskai vertikaliai. O ir sorono man kazkaip gaila pasidaro su 50gr galvakabliais besibaladojant, tai tuo paciu issitraukiu is bagazines slammeri su 30 lb pintu valu. Geriau jau as atlenkinesiu kablius, nei nurovinesiu. Nuo tiltelio dzigauti jau lengviau. Nurauni jau nebe kiekvienu metmu o gal tiktai kas desimtu. Ir tai jei prie pat kranto jau parsivynioji greiciau tai gali issaugot nemazai masalu, nes visi uzsikabinimai tik prie pat kranto. Zaidziu kazkiek su svoriais ir jei su 28gr svoriu dugna rasti gana sunku, tai 50gr pasirodo pats tas ir labai gerai gali sekti dugna. Taciau nekimba. Antra diena Norvegijoj ir dar nei vieno kibimo. I galva pradeda lysti pilkos mintys. Taciau paciu laiku pasigirsta Rycio “TURIUUUU” ir kotas linkcioja nuo spurdancios zuvies. deja, kelios akimirkos ir zuvis atsipurto. Na bet nuotaika jau geresne, pasirodo yra dar Norvegjoj tos zuvies. Rytis speja kad cia skumbress darbas, tai persirisu vartikle ir as ir sukuojam vandens pavirsiu. Pradeda vakaret ir prasideda. Sukyla skumbres. Vaizdas panasus, kaip ezere sukilus eseriam. Kazkur tik pasirodo vandens pavirsiuj besitaskanciu zuvu burys. Meti ten vartikle ir labia didele tikimybe kad iskart seks kibimas.
Vietiniai skumbres gaudo sistemelemis, panasiai kaip pas mus Lietuvoj gaudomos strimeles. Bet mes nusprendem elgtis sportiskiau ir jas gaudyti vartiklemis. Na panasiai kaip kad musu pajuryje vejazuves.
Viena sekmingesniu pasirodo Kibs tokia pjautine vartikle bet siektiek palankstyta ar pastampuota.
Aisku kibo ir ant kitokiu vartikliu. Pagavau ir ant 32gr moresildos, ir ant 20gr abu Garcia toby, ir ant 25gr kuusamo suomi. Bet ant tos Kibs tai kibo kazkaip vos ne dvigubai noriau tos skumbres. Vat tik lietuvisku aises zilvinu su nidom nepasiemiau, manau irgi butu tike, na bet visalaik vaziuodamas i kelione kazka uzmirsti. Dar kazkaip pakalbam, kad gal visai smagu butut as skumbres gaudyt su kokiu lengvos klases spiningeliu. Nes maniskis iki 40gr uzmetimoo o Rycio Daiwa iki 80gr tai ryskiai per ziaurus tam reikalui ir elgiames su tom skumbrem gana grubiai. Prisigaudom visa maisa tu skumbriu, masalo kaip ir turim, nes tiks tos pacios skumbres gabalai. Ant lieptelio jauciames komfortiskai, tai nusprendziam pasilikt nakciai. Nors surfu ir nepasiemem, dugnines pasidarysim is spiningu. O ir pats lieptelis vertas keliu papildomu zodziu. Ant tureklu kaba zuvies iskelimui is vandens kabliai. Irengta vieta zuvies darinejimui, kurioje gali rasti netgi plastmasines pjaustymo lenteles. Gelbejimo ratas. Yra pavesine, tai nebaisus net ir lietus jei netycia uzeis. Pavesineje stovi plastikines kedes, irengta kulturinga lauzaviete salia kurios gali rasti net kepimo groteles, jei netycia kiltu noras ka nors toj lauzavietej issikept. Sukasi mintys, kiek ilgai visa tai isbutu savo vietoje, jei tai butu visas lieptelis, kurnors Lietuvoje. Norvegai laimingi zmones, bet lenda i galva visokios mintys, kad kas ateina anksciau ar laime ir paskui susiformuoja atitinkamas mastymas, ar visgi laime yra tam tikro mastymo budo ir kulturos lygio pasekme.
Susirisam is spiningu dugnines. Rytis risasi eilini “pulley” o as is kazkur atsiradusia lietuviska pleksnine sistemele. Kibimu ilgai laukt netenka. Rytis issitraukia pirmaji “vaitinga”. Cia ta zuvis tenyksciu lietuviu taip vadinama nuo anglisko zodzio whiting (lot. Merlangius merlangus). Nors teisingas lietuviskas pavadinimas matyt turetu buti merlangas.
Na ir kimba tie merlangai po truputi. Aisku nedideli. Kokiu 200-300gr. Sutemsta. Eilinis kibimas ir dabar jau mano “YYRAAAA”. Cia jau ne merlangas. Meskere sulinkusi ir zuvis stipriai dungsi kitam gale. Kazkas rimto. Deja, bet apie “pulley” ir lietuviskas pleksnines sistemeles jau rasiau. Valas atsipalaiduoja. 0,25 mm lietuviskas storis ryskiai ne Norvegijai… Kol persirisineju sistemele atvaziuoja pora Rycio kolegu. Tai ant lieptelio sedim jau keturi lietuviai. Uzsiimam krabu gaudymu.
Su viltim, kad jie kaip masalas patiks didesniai zuviai. Taip ir leidziam nakti. Tiek ir tos nakties geros 3 ar 4 valandos ir prasvinta. Pradejus svist tie merlangai isvis pasiunta. Tik svarelis pasiekia dugna, taip jau ir linguoja meskere, o gal net ir dugno pasiekt nespeja. Stebiuosi savo spino galingumu. Nors deklaruojamas metimas 40gr, bet imanoma metyt 3 uncijas, atsargiai aisku, bet be didesniu bedu. Nu o 2 uncijas plius skumbres porcija tai drasiai ir “is jegos”. Taip ir lukstenam tuos merlangus viena po kito.
Vienas is kolegu prisirisa sistemele ir bando gaudyt skumbres, taciau ryte jos taip noriai nekimba, kaip kad vakare. Pagauna gal tik viena ar dvi. Tuo tarpu kito fyderis sulinksta i baronka. Visiem aisku kad cia jau nebe merlangas o kazkas rimtesnio. Issitraukiam savo meskeres ir pasiruose su kabliu padet iskelt zuvi ziuriim kaip vyksta varginimas. Prasideda zuvies svorio speliojimo totalizatorius. Bevarginant zuvi jinai uzauga nuo pradiniu 5 iki 10 kg. priesinasi tikrai inirtingai ir ilgai, taciau pradeda po truputi vargti ir iskyla i pavirsiu. Saida realiai svertu gal tik kokiu 3 kg. net keista, kad budama tik tokio dydzio, galejo taip ilgai priesintis. Taciau vos iskilus i pavirsiu isspjauna skumbres porcija ir nuplaukia savo keliais. Toks vaizdas kad kablys net nebuvo isikabines o tik laike isikandusi it a skumbres mesa. Antras didesnes zuvies sansas nerealizuotas, na bet sita tai nors pamatem ir nebus speliojimu kas yra kas. Zvejojam toliau. Pusryciam ant groteliu issikepam skumbres.
Nors jokiu prieskoniu netturim, bet net ir be ju, sviezia ant zariju kepta skumbre yra itin skani. Pabandymui iskepu ir vien merlanga, taciau jo skonis neypatingas. Dar kazkiek pafotografuoju aplinka su liepteliu.
Ir uzsiemimas darosi nuobodokas. Tai vel pradedam su Ryciu spiningauti. Rytis vel bando gaudyt nuo pavirsiaus vartiklemis o as bandau dzigauti. Dzigo nenori niekas, nors ir Ryciui skumbres nekimba. Nenori nuo dugno niekas nei guminuku, nei pilkeriu nei virs ju paristu strymeriu. Tiesa, Ryciui ant tos pacios, beje, “tiuningines” Kibs uzkimba vienas merlangas. Uzkimba idomiai taip. Uzmete ir pastate meskere, kazka uzsiemes dare. Tik ziuri kad kimba kaip ant dugnines. Matyt griebe beskestancia vartikle. Su ta mintim bandau gaudyt su vartikle prie dugno. Taciau ilgai uztrunka laukti kol nuskes. Tai dvigubai sunkinu “Jura”. Ta nesunku padaryti ziedais susukus dvi vienodas vartikles i kruva. Gal kazkam nezinoma ir idomi ir naudinga “sunkinimo” galimybe pasirodys, tai irgi nufotografavau ta varianta.
Deja nebekimba ir ant jos. Ant tiltelio pradeda rinktis norvegai. Pagrindinis ju taikinys visgi yra skumbres. Kas gaudo sistemelem, o kas su pludine uzsikabines kazkoki koncervuota mailiuka. Nu toki vos ne sprota. Tai su pludine dar kazka pavyko pagauti. Bet jau darosi anksta ant to lieptelio. O ir ispudziu gana. Tai vyniojames namo. Gryze iskart luztam miegot, nes visgi dvi naktys miegotos ne lovoj o zvejyboj ir jauciasi nuovargis. Atsikeles suzinau idomia naujiena. Pasirodo Norvegijoj sekmadieniais jokios parduotuves nedirba. Skirtingais nei musu maximos ar rimi ar akropoliai. Norvegam sekmadienis yra sekmadienis ir reikia ilsetis. Nedirba net kaikurios (o gal ir daugelis) benzino koloneliu. Laimingi zmones tie norvegai…. Ta proga anksciau islekiu i oro uosta, kad bent tenai galbut gausiu nusipirkti kazkokiu lauktuviu sunui. Pakeliui dar pasisnekam su Ryciu apie tai, kas ir kada cia kimba. Kad upej gerai gaudo ir karsius ir starkius ir vegeles. Na norvegiskas lasisas su upetakiais ir palijom zino visi. Na bet cia “standartine” Norvegija, o sitas mano rastas prasideda zodziais kita Norvegija. Kad menkes nuo kranto geriausiai kibo geguze ir dabar vel gerai kibs matyt tik atsalus vandeniui rudeni. Kad jau kaip ir turejo kibti wrasse vietiniu lietuviu pramintos katasuniais, gal del savo margo rasto, o gal del kitokiu priezasciu… taciau “katasuniai” kazkodel nepasirode irgi. Ziema nuo ledo fiorde taip pat galima gaudyt ir menkes ir slakius, tai galbut kitakart vaziuosiu poledinei zvejybai. Oro uoste pasivaikscioju po zaislu parduotuves, isgeriu alaus su “plastmasiniu” orouostiniu sumustiniu sumustiniu ir as jau lektuve namo.
Kaip pastebėjot (tie kas seka truputi blevyzgas) Vycka uzsipirko rimtai kruopu, as pasiėmiau smulkaus pasaro ir viska suderinę susitikom sestadieni palei vidurdieni... 
Tiesa, prie mūsų taip visai netikėtai prisijungė ir kolega Arvidys... 
taigi trys broliai šaunuoliai labai normalei pajudėjom link ežeriuko... 
Pirmas vaizdelis nieko gero nezada, nes ismanusis aparatas (suprask echolotas) nieko gero nerodo... 
Visgi...statom zymekli ant nedidelio 8m gylio ir verciam maza 12 litru viedriuka pasarų... 
ir nors buvau nutaręs gaudyt vienu feederiu, bet is to uzimtumo (sitoj vietoj turėjo nuskambėt sarkastiškai) issitraukiau ir antrajį... 
su lig jais Wycka sako: - Einu nusnausiu valandėlę, jei prasidės kazkas, pakelk...su lig sitais jo zodziais atsilenkia antrojo feederio viršūnėlė, kertu ir sakau: - Prasidėjo... 
Priešininkas jauciasi tikrai ispudingas...o dar kai pamaciau iskylant i pavirsiu... 
veiksmo nedauk, taciau islaukus iki 3 val jama dar vienas... 
(per ~1,5h parinkom ~3l 
Keturi plakiai ir viena kuoja keliavo į Klaipėda 
. Bet vistiek pasidalinsiu šiokiais tokiais įspūdžiais:
yra. Pasikviečiu pagalbininkę žmoną, nes graibštas liko namuose. Kova trunka ilgokai, mažieji paršeliai vis turi jėgos paprašyti valo, o storokas pavadėlis 0,17 nelabai gerai laiko žuvį tad labai ir neprievartauju.
Tai gal tiek įspūdžių iš vakarykštės trumpos žvejybos. Kadangi nieko panašaus į kompaniją karšiukui neištraukiau, tai visos žuvys plaukioja toliau. Išskyrus kurią surijo besotis 
