Kažkoks kreivas straipsnis
„Jei stintos pasirodo anksti ir yra didelės, gali būti, kad tai praėjusių metų ištekliai, kurie buvo rekordiškai gausūs”, – teigė Rusnėje gyvenantis ichtiologijos mokslų daktaras Arvydas Švagždys.
Čia tipo reik suprast, kad šaldytos pernai metais sugautos
Stintų galima sužvejoti neribotą kiekį – joms nėra nustatyta kvotų. Į mūsų šalies vandenis atplaukia 3–5 metų stintos.
Tai paaiškina ir kodėl lietuviškos stintos skiriasi nuo latviškų. Pastarosios beveik neturi jokio kvapo, todėl ne tokios populiarios tarp pirkėjų.
Negi tikrai Latviškos stintos nekvepia agurkais, ir tipo Latvijoj joms nereikia saugoti nerštaviečių
Didžiausią grėsmę stintų populiacijai kelia ne vis didesni sugaunami jų kiekiai, bet Kaliningrado srityje kylanti atominė elektrinė, kurios reaktoriams aušinti planuojama naudoti Nemuno vandenį. Dėl to neišvengiamai kils jo temperatūra.
Čia tai įdomiai, tipo sugaunami kiekiai nuo nerštaviečių neįtakoja populiacijos.
Tas ichtiologas ryškiai nupirktas žvejų verslininkų
