Kad nereiketu N kartu rasyti, nes jau atsibodo pastoviai naujoku uzduodami klausimai, pakopinu issamu aprasyma is bite+, kaip AS zvejoju balansyrais. Pabreziu: ne kaip turetu buti idealu visiems, nes turbut, taip negali buti. Bet gal kazkas pritiks ir prie jusu zukles stiliaus.
Naudoju tik Rapala Jigging Rap balansyrus. Dydzius 3-5-7 cm pasirenku pagal vietos gyli, o ne tiketina zuvu didi (nes 10 kg lydziui 3 cm balansyras yra skanus, kaip ir skanus 7 cm balansyras sprindiniam eseriukui). Is spalvu turiu gal 10 skirtingu spalvu balansyru, o is viso dezuteje >20 vnt skirtingu dydziu/spalvu kombinaciju. O bet taciau, jeigu iremtu pistoleta i galva ir sakytu rinkis 3 balansyrus, paimciau 3 cm Gold, 5 cm Gold arba PSH, 7 cm PSH spalvos balansyrus. Sitos spalvos man puikiai sudirba turbut 9 is 10 zuklavieciu. Su kitomis spalvomis jau kaip kada.
Kadangi jau antra savaite nesusiderinu su draugu del GoPro, o bandymas filmuoti telefonu nepavyko, pabandysiu aprasyti zodziais gaudymo procesa.
1 variantas.
Tarkim taikinys yra lydekos, gaudome giliame ezere palei nendriu linija ~10 metru nuo nendriu pabaigos, kur gylis ~5 metrus. Tokiame gylyje naudoju 5 cm balansyrus. Atejes isgreziu 3 eketes kas ~10 metru. Isgrezes ekete iskart ja pravalau grazto pagalba judindamas ji zemyn-aukstyn. Zinoma toks pravalymas yra neidealus, todel ta ekete nuo kurios pradedu zvejyba dar isvalau samteliu iki idealumo (kad neliktu absoliuciai jokiu leduku). Tikintiems pasakomis apie saules besibaidancias zuvis, siulau persigalvoti. Eketes valau visada be jokiu isimciu ar tai butu 20 metru gylis, ar 1 metro. Is pradziu nuleidziu balansyra ant dugno. Jeigu nesijaucia zoliu, pakeliu ~30-50 cm ir pradedu zaidima, jeigu pagaunu zole - issitraukiu skaiciuodamas rites pasukimus ir kita karta nuleidziu balansyra jau atsukdamas rites rankenele i kita puse (ir aisku sustabdau per pvz., ~30-50 cm auksciau dugno, kad nebekabintu zoliu). Tiesa, >2 metru gylyje gaudau tik spiningeliu su beinercine ritele. Zaidima skirstau i dvi stadijas: viliojima ir gaudyma. Viliojimas mano supratimu yra butinas, nes jo metu lydekos (ir kitos zuvys) gali pamatyti masala is toliau ir priplaukti prie jo. Juk sansai isgrezti ekete tiesiai prie stovincios zuvies nera dideli. Viliojima atlieku taip: palengva "isplaukianciai" arba vidutiniu greiciu keliu balansyra ~40-60 cm i virsu, akimirka stabteliu ir leidziu jau truputi greiciau i pradine padeti. Kai nujauciu ar pamatau ziuredamas i vala, kad balansyras gryzo i pradine padeti (o daznai dar ir akimirka anksciau) nieko nelaukdamas vel keliu i virsu. Taip padarau 5-10 pakelimu, priklausomai nuo nuotaikos (mano, o ne zuvu). Viliojimo procesas baigtas, darau neilga pauze, pvz., 5 sekundziu. Tada pradedu gaudymo procesa. Kilsteliu balansyra 30-40 cm i virsu (pradzioje zukles tiek, bet jeigu valanda laiko niekas neuzkibo mazinu kilstelejimu amplitude, kartais net labai radikaliai, pvz., iki vos 10 cm) nestaigiu judesiu (kiek letesniu negu viliojimo metu), akimirkai stabteliu auksciausiame taske ir palengva (bet greiciau nei keliant) leidziu meskerele zemyn (tas neskubus leidimas tam, kad valas butu +/- isitempes ir nesigautu smarkus "bumpt" per virsunele kritimo pabaigoje). Darau pauze, ne maziau 5 sekundziu, bet dazniausiai 10 sekundziu. Po pauzes kilstelejimas kartojamas ir taip kokie 5 kartai is viso. Tada keliu balansyra i kita horizonta (palengva sukdamas rite). Pvz., mano rites vienas apsukimas = ~50 cm valo atkarpa, ir pagal tai lengvai suskaiciuoju kur mazdaug nuo dugno yra pakiles masalas. Kadangi pas mus gylis dabar ~5 metrai, uztenka pakelti balansyra ~1 metra. Pakeles darau poros sekundziu pauze ir viskas kartojasi kaip pradzioje: t.y. is pradziu viliojimas, po to gaudymas. Dabar jau gaudyma tesiu gerokai ilgiau, kartais net iki 20 pakelimu. Jeigu ir per tiek pakelimu lydeka negriebe - neverta gaisti laiko. Kadangi gylis 5 metrai, o mes pakeleme jau koki 1,5 metro nuo dugno, dar teoriskai yra kur kelti i virsu, bet as to nebedarau. Praktika rodo, kad 90 proc. lydeku tokiame gylyje masala griebia zaidziant po antrojo pakelimo, t.y. kai jis buna ~1,5-2 m virs dugno, o 10 proc. - dar ileidimo i ekete metu arba pirmojo zaidimo metu, kai masalas yra 30-50 cm virs dugno. Jeigu gaudytume gilesneje vietoje, kelti butinai reiketu dar ir i aukstesnius horizontus, nes ne karta pagauvau monstriniu lydziu 10-12 m gyliuose, kai masalas zaide per viduri vandens. Kitoje eketeje viskas kartojama. Ir taip, kol nenusibosta grezti eketes arba ezera apgaubia tamsa. Kartas nuo karto galima pereiti per tas pacias eketes su kitu balansyru. Buna, pasitaiko, kad ir senoje eketeje griebia lydeka. Bet as labiau megstu bandyti naujas vietas, negu sukti ratus per tas pacias eketes.
2 variantas.
Dabar nusitaikeme i eserius. Ezeras vidutinio gylio, tarkim zuklavieteje ~8 metru gylis. Tokiame gylyje naudoju 5 cm balansyrus. Isgreziu kelias eketes, na viskas kaip ir pirmame variante. Prasideda viliojimas. Reikia buti atidziam, nes skirtingai nei lydeka, eserys megsta griebti balansyra ir viliojimo metu. Jeigu negriebe, daroma pauze ir prasideda gaudymas. Eseriui galima daryti kiek staigesnius kilstelejimus, negu lydekai, bet persistengti vistiek nereiketu. Su balansyru visada geriau elgtis kiek flegmatiskai - geriau leciau, negu staigiau. Taip pat geriau kelti mazesne amplitude, negu didesne. Jeigu eserys kibo, bet nepasikirto, galima daryti sekancius variantus: 1) zaisti ir toliau kaip pries tai; 2) padaryti 5-10 cm aukscio, kokius 5-7 nenutrukstamus pakelimus; 3) padaryti staigu kilstelejima is rieso, taip ~15-20 aukscio ir pauze (lygiai kaip ir iprastai gaudant, tik kad staigus kilstelejimas). Kad kazkuris is situ variantu nepasiteisintu praktiskai neimanoma. Jeigu eserys kibo ir jo burnos dydis pakankamas apzioti balansyro kabliams, tai tik laiko klausimas, kada jis keliaus link eketes. Jeigu kibimo nebuvo po kokiu 10 pakelimu, galima kelti masala i nauja horizonta. Naujame horizonte vel uztenka 10 pakelimu, na maksimum 15. Bet tikrai nereikia 20, kaip gaudant lydekas. Eserys greitai pranesa apie save. Kadangi gylis dabar 8 metrai, galima kelti jau po 1,5 metro. Vadinasi po dvieju pakelimu, masalas bus jau ~3,5 metro virs dugno. To is esmes ir gana. Nepamenu tokio atvejo, kad buciau pagaves zuvi auksciau vidurio vandens, todel tam gaisti laika neverta. Einam prie kitos eketes ir viska kartojame is pradziu. Kodel reikia kelti? Todel, kad prie dugno 99 proc. sugautu eseriu buna iki 300 gramu, o pakelus 1-2-3 kartus, ne taip ir retai sega ponas kilograminis. Tiesiog reikia pasirinkti teisingus ezerus, ir kiek imanoma teisingesnes vietas (bent jau kur teoriskai jie turetu laikytis). Tiesa, sugavus lydeka toje pacioje eketeje iskart kibimo tiketis neverta (nors buvo karta toks atvejis, kai iskart po lydekos sugavau eseri), o pagavus eseri - atvirksciai - gan nemazi sansai, kad ten yra ju ir daugiau. Tik yra toks nemalonus niuansas su eseriais. Pvz., pagavai keturis ir penktas nutruko betraukiant. Pastebejau, kad tokiu atveju labai didele tikimybe, kad daugiau toje eketeje niekas nebekibs.
Siaip is principo naudoju pagrinde siuos du gaudymo budus, nes jie nuslifuoti per daug metu iki idealumo. Kitoki zaidima itraukiu tikrai gan retai. Ziema gaudau tik balansyrais jau daug metu, o rezultatyviai ir, manyciau, perprates zvejybos jais taktika, jau trecia ziema. Situos aprasytus zaidimo budus (su tam tikrais papildymais, kuriu dabar atsisakiau) ir naudojau paskutinius kelis metus.
Dabar dar del masalo nuleidimo ant dugno. Kur dugnas vienodas, tiesiog atlenkiu lankeli ir paleidziu laisvai kristi. Bet kai gaudau ties povandeniniais kalneliais, masala nuleidziu atsukinedamas rite i kita puse. Tarkim gavosi 30 apsukimu, vadinasi gylis ~15 metru. Kitoje eketeje jau 34 apsukimai - gylis ~17 metru. Dar kitoje vel 30, dar kitoje jau tik 25, vadinasi gylis mazeja. Tokiu budu, zinodamas kalnelio konfiguracija ir jo sekliausios vietos gyli (siltuoju metu laiku tam yra valtis+echolotas ir kalneliai suzymeti rankiniame GPSe, kuri ir pasiimu ziema), galiu labai graziai ji apgaudyti nenuklysdamas i per gilias vietas ar kur kalnelis senai baigesi ir dugnas jau lygus. Atlenkus lankeli ir paleidus balansyra laisva eiga, niekaip tiksliai nesuskaiciuosi gylio pasikeitimu.
Gal dar trumpai apie iranga. Meskereles naudoju dvi. Viena ~40 cm savadarbe is anglinio koto virsunes. Greita, jautri, sargelio nereikia net sprindiniams eseriukams. Bet uzkibus rimtai zuviai linksta labai graziai. Su beinercine ritele. Ja naudoju nuo metro iki bet kokiu gyliu. Beje, riteje bene vienintelis, bet itin svarbus aspektas - stabdzio veikimas. Jis turi buti nepriekaistingas, nes ne karta teko kovoti su didziulemis lydekomis ir jos taip istraukia vala is bugnelio, kad ojojoi. Ir kova tesiasi ne kaip vasara jas stabdant su dvimetriniu-trimetriniu kotu, o po pusvalandi ir pan. Valas ~0,25 mm monofilas (as N metu ziema-vasara naudoju tik Colmic Power Pro ir nesu ne karto juo nusivyles). Pavadelis volframinis, Stan Mar (kol kas irgi nepavede), 15 cm. Tenka keisti panasiai kas zvejyba, nes susigaranksciuoja nuo zuvu. Kita meskerele gal ~30 cm ilgio su integruota ritele. Ja naudoju tik gyliuose iki 2 metru, kur galima is eketes iki eketes nevyniojant rites pernesti masala ir zuvys su ja traukiamos jau rankomis (kas man nepatinka), o ne rites pagalba. Cia tokia grynai eserine meskerele (aisku lydekoms to nepasakysi...) su 0,16 mm valu ir segtuku vietoje pavadelio. Nors ir netikiu, kad eserys baidosi pavadelio (praktika rodo, kad visai nesibaido), bet kadangi su ja i lydekas nesitaikau, galvoju kam tuos pavadelius naudoti. Pavadelis, kaip bebutu, gerokai sunkesnis uz vala ir galvoju visgi smagiau zaidzia balansyras tokiuose gyliuose (1-2 metrai) be jo.
Gal kada nors sia ziema visgi susiderinsiu laika ir gausiu GoPro - tada bus ir vaizdine medziaga. O kol kas teks pasitenkinti situo tekstu, o jeigu kas nors neaisku, klauskite - pabandysiu dar kazkaip kitaip nupasakoti.
O jeigu pamineti kelis ezerus, tai Zemaitijoje vienareiksmiskai Plateliai, Siauliu-Panevezio kraste - Rekyva, o Zarasu kraste - Zaduojis (speju, kad gal dar labai neblogai butu Ciciryje, bet jame gaudau tik siltuoju metu laiku). Visuose juose esu pagaves >1 kg eseriu. Mazesniu ezeriuku neminesiu, nes dideliame ezere zalos padaryti neimanoma, o mazame jau kita kalba. Lydeku smulkiu visur yra, o didesniuju (>5 kg) dabar galvoju, kad gal tik Plateliuose realiai ir tesu pagaves. Tokiu pasitaiko kiekviena sezona 1-3. Is principo svarbiausia, kad ezeras butu zuvingas ir eketes grezti reikia ten, kur laikosi zuvys, o visa kita jau technikos reikalas.