Anksciau zvejodavau sventojoje ziema. Gaudydavau tik ilankelese. Labai savotiska zvejyba ,dauk visokiu subtilybiu ir gan nelengva kazka sugaut. Ilankose su gryztamaja srove jei upe nepilnai uzsalusi po ledu sustuma iza kartais net visa metro storio ir zvejot nera galimybes nes ekete uzkisa kiek bevalysi. Dar viena blogybe dygles. Ju ten tiek daug, kad kiek uzdesi lervuciu tiek ir istrauksi dygliu apsiziojusiu lervutes. tai tenka lyst zvejot arciau sroves, ten ju buna maziau. Eseriu neesu pagaves ,dar neissiaiskinau kur jie sulinde tupedavo. Po ledu paziurejas pro ekete kartais aptikdavau tuntus auksliu. Su mazu kabliuku ir mazu svareliu galima ju dau ir nemazu prisigaudyti. Zvejojant palei dugna pagrindinis laimikis stepeciokai ir nedideles kuojytes, o smagiausia yra tai,kad galima pagauti neblogu sapalioku. Tiesa nedaug, bet kaip ziema jau neblogu po puskili, o jie pasispardo kai reikiant... Bandydavau gaudyt lydekas ant gyvos ,sekesi ne kaip ,pagaves tik viena taciau beveik 6kg. Tai va tiek, daug daug kantribes reikia...