Taigis, po beveik mėnesio trukmės žvejybos abstinencijos šiandien ryte išsiruošiau į šventę

Su tamsa pasiekiu vietą, paskubom išsikraulinu iš automobilio rakandus ir patraukiu link nuotraukoje matomos seklumos - ji šiandien mano tikslas:
Į vietą nusigaunu cykiai, cykiai - šapalai atsargi žuvis

Pacykučiais išskleidžiu kėdę, patogiai klesteliu ir siekiu meškerės dėklo, kuris... likęs mašinoj už kone puskilometrio

Lapatai, lapatai atgalios, juk sportas - sveikata

Parsinešęs meškeres paskubomis susirišu, švysteliu ir... stebiu, kaip lekia svarelis vidurin upės. Pamiršau, kad klipsas po paskutinės žūklės uždėtas ant ritės būgnelio

Džiaugiuosi, kad tik mėnesį be žūklės praleidau, nes kas būtų, jei metus nežvejočiau?
Kibimai pasipila greitai, tik amžina bėda su šiuo masalu - labai sunku pakirsti.
Buvau užkirtęs traukinuką - sprendžiant iš to, kaip ramiai ėjo link kranto ir kaip paskui šovė gilyn - buvo ūsas. Pabandžiau pintą valą ir daugiau jo tokiose žūklėse nemėginsiu - netinka, kad ir feeder-gumą naudojau :unsure: Su ta pačia pintu valu apginkluota meškere dar pakirtau kokius 4 šapalus - pavyko ištraukti tik 1. Ant kitos buvo monofilamentas - su pakirtimu ženkliai geriau. Viso turėjau apie 20 kibimų, pagavau pora šapaliukų, ešerį, ir, žinoma, mekšruką
Tačiau pintas valas turi ir privalumų. Besipakuojant namo, trumpam užsisukęs iš žolių šnaresio supratau, kad kažkas ne taip - vos spėjau pagauti "pintinę" meškerę

Nešė Nemunan kaip reikalas... O šapaliokas ne toks jau ir dičkas:
Puikiai pailsėjau, paskutinis kibimas davė jaudulio pilnus šortus, dabar einu plaut kambarių - gal vakare šeimininkė ant šamo išleis pasėdėt
