Nr. 34
Gegužės 1d. Tradiciškai buvo žvejojama. Nors ir ne toj pačioj vietoj, kaip kas met gaudau upėj tą dieną. Pagavę neblogai dar balandžio pabaigoj, nenorėjom praleist kibimo, todėl jau po poros dienų važiavom ten pat. Bet oras buvo visai ne tas.. šalta, didelis priešpriešinis vėjas, šaltas vanduo.. Kibimų sulaukėm, bet ne tų, kuriu laukėm
Po savaitės, t.y. vakar, truputį atšilus orams vėl pabandėm. Tik atvažiavus patikrinau vandens šilumą. Tai ant tiek šaltas, kad toks pat balandžio pradžioj buvo - ledinis. Tiesą pasakius jau galvojom iškart namo varyt, net nevyniot meškerių, bet buvau pasiėmęs spiningą, nes norėjau lydekų pabandyt. Tad pora valandų nesulaukus kibimo ant dugninių išėjau pasivaikščiot su spiningu trumpam. Žvejojau negiliai iki 1m. visai apžėlusiam plote, tad reikėjo pačiam paviršiuj pravest. Pramėtęs walk'erius ir nieko nepešęs pamaniau, kad geriau būtų turbūt po vandeniu truputį pratraukt, nes bangavo. Užsidėjau lm44 ir pradėjau tvičint. Užeinu tarpą, kur visai nėra žolių. Nei ant dugno, nei pavienių ilgų. Antru metimu, betvičinant, kažkas grybšteli, nestipriai kirsteliu iš įpročio tvičinant ir paskui dar vieną galingesnį - Yra

Atsigavus, be dėlių, šokinėja, vartos, šaudo į šonus ir visai netrukdė šaltas vanduo jai

Šaukiu tėtę, kad pribėgtų su graibštu ir komandiškai ištraukiam.

53cm 1kg.
Pagaliau.. Praeitais metais kiek bandėm tam tvenkinį pagaut, man kiek pakertu, tiek atsikabina, pagaliau ištraukiau..

. Pakilus nuotaikai, pakyla ir motyvacija pagaut dar, bet didesnę. Dedu praeitais metais labai tikėtą, bet neapžuvintą legendą.
Kadangi masalas su svoriu, toli numetu. Prisimenu senus džerkavimo įgytus įgudžius ir pradedu dirbti kotu. Savo minkštu ML catanos kotu ir mono valu sunkiai, bet išjudinu džerką. O kas blogiausia negaliu daryti ilgesnių pauzių, nes turėjau tik skęstantį

, todėl reikėjo be sustojimo daryt mušimą, o kadangi ne castinginė ritė, valas po kiekvieno mušimo lieka laisvas ir.. Ir būtent tuo momentu, kai laisvas valas buvo kažkas grybštelėjo, o aš nepastebėjau ir dariau įprastą mušimą. Bet jį padarius, masalas neatšoka, jis kažkur stringa.. Stipriai užkertu ir jaučiu dyydelį svorį anam gale - tuo pačiu metu, išsiverčia.. lydeka.. geruuulė! mintyse sakau

. TOkį, kokį seniai beturėjau

. Palyginimui, praeitais ar užpraeitais metais traukiau 4kg lydeką, bet jėga buvo ne ta, kurią turėjau dabar.. Iš vaizdo 6-7kg. Ji tiesiog vyniojo valą nuo ritės, o aš tik laikiau kotą

. Vis pristabdydamas tą veržimąsi, kažkiek pristabdau aš ją. Gaunu kelis dar smūgius per kotą ir jaučiu kaip įlenda į žoles ir nebekruta. Ko ir bijojau. Ji ten tiesiog liko. Aš laikiau dar bent minutę įtemptą valą ir jaučiau kaip ji bando atsikratyt masalo. Mintyse pradedu keikt savo minkštą kotą ir mono valą, kuris dar labiau padaro įrangą minkštesnę, o tada ji ir atsikabino, tiesiog išspjovė..

. Tėtė, kuris atbėgęs su graibštu stebėjo kovą, nenustojo kartot kokia gera pakibo

. Kažkodėl nenuliūdau, kad atsikabino, ne pirmas kartas gal dėl to

. Aišku, kaip gi be pykčio, bet ir jis nuslūgo, prisiminus, kokią kovą turėjau

Svarbiausia, žinau, kad ji ten yra, ir turėsiu šansą dar kartą ją pagaut
Parėjęs pas tėtę prie dugninių, nuėjau abi dugnines savo permest. Ant fyderio viskas likę, kaip visada, ant kitos, kaip nekeista lynas užkibęs buvo, 0,7kg.

iš kur, kaip, kodėl nesimatė kibimo, nieks nežino. Vėliau dar valandą pasėdėjom ir movėm namo, nieko rimto nesulaukę
Viskas, varau pinto valo pirkt

Lauk lydeka manęs
P.s. karosų, lynų dar nesiūlyčiau varyt, vanduo labai atšalęs, turbūt po tų krušų. Palaukit bent savaitę dar, kai bus 14 vandenį šilumos, galit tikėtis geriausio kibimo.