p.arturas rašė:Tarkime, kad Dievo nėra. Tai kas tuomet keičia vandenį akvariume?
Jų situacijoj tas, kas keičia vandenį ir yra tam tikra prasme dievas, nes nuo jo valios tiesiogiai priklauso visa tų žuvelių būtis.

Man, šiek tiek vaikiškas atrodo daugelio ateistų požiūris, kad Dievas tai būtinai tas žilabarzdis senelis, pavaizduotas vaikiškų katekizmų viršeliuose.
Tiesiog žmonija ieško dėsnių bei priežastinių ryšių sekos, visumos sukūrusios visą šį nuostabų pasaulį ir vedančios jį tolyn tobulėjimo ir progreso keliu.
Mokslas, kad ir labai toli pažengęs, vis dar negali ir kažin ar kada galės atsakyt į visus klausimus kodėl ir kokia viso to prasmė. Netgi į visus kaip kaži ar įgalus atsakyt. Čia ir atsiranda erdvė religijai (plačiąja prasme) veikti.
Kalbant konkrečiai apie krikščionybę, man giliai įstrigo vieno katalikų kunigo mintys: "Ką be veiktų, kuo be užsiimtų, kur be keliautų žmogus juda tol kol mato tame prasmę, tol kol turi viltį, kad tai prasminga. Jei tik ta prasmės viltis dingsta - žmogus sustoja, nebekeliauja, nebeauga, nes kokia prasmė tai daryt. Toks žmogus be vilties ilgainiui tampa beviltišku žmogumi. Jėzaus mokymas dovanojo tiek kiekvienam žmogui atskirai, tiek žmonijai apskritai prasmės viltį ir parodė kelius kokiu būdu tą viltį surast, išsaugot, neprarast ir siekti jos. Tam kad žmonija be prasmės vilties ilgainiui netaptų beprasmiškai beviltiška. Štai kokia yra Geroji Naujiena..."
