įdomu buvo paskaitinėt:
Pvz . ,,Nedidelis vieno metro ilgio akvariumas buvo užpildytas Baltijos jūros vandeniu. Jame laisvai plaukiojo būrelis strimėlių ir keletas smulkesnių žuvų. Nuo automobilinio akumuliatoriaus padavus įtampą, strimelės, kaip pagal komandą, nuplaukė prie anodo, įsirėmė į elektrodo plokštę ir liko prie jo baksnodamos metalą tol, kol nebuvo atjungta įtampa. Pakeitus poliariškumą, strimelės persirikiavo ir drausmingai nuplaukė į kitą akvariumo galą. Kelis kartus padidinus įtampą, strimelės persiversdavo ant nugaros ir nerodė noro judėti – jas ištikdavo elektronarkozė. Išjungus srovę, visos strimelės atsigavo ir plaukiojo akvariume, lyg nieko nebūtų nutikę. Smulkios žuvytės tuo tarpu nereagavo nei į srovės įjungimą nei į poliariškumo pakeitimą. Matyt, įtampos kritimas išilgai šių žuvyčių kūno buvo mažesnis už reikiamą anodinei reakcijai iššaukti. Jų elgesys leido pailiustruoti tai, kad mažos žuvys elektros lauko yra veikiamos mažiau nei didelės."
arba
,,Netrukus danguje pasirodė dar ir konkurentas – mėnulio pilnatis. Mėnuliui šviečiant, žuvys nereaguodavo į laivo šviesas. Reikėjo išlaukti. Belaukdami treniravomės. Denio komanda išmoko dirbti vikriai ir darniai.
Sykį sulaukę tamsios nakties be mėnulio, įjungę povandenines elektros lempas, per borto iliuminatorių pamatėme didžiulį žuvų telkinį ramiai plaukiojantį ir, kaip mums atrodė, besimaitinantį planktonu apšviestoje erdvėje. Žuvys nereagavo į pokyčius apšviestoje erdvėje. Nei nuleidžiant erdvinį katodą, nei siurblio rankovę su elektrodais. Nereagavo ne į įjungtą siurblį. Ramiai plaukiojo, kaip mums rodėsi, net pačioje siurbimo zonoje, nepatekdamos į jo rankovę. Įjungus elektros srovę, matėme anodinę reakciją beveik visoje erdvinio katodo erdvėje, t.y. matėme žuvis aktyviai plaukiančias siurbimo zonos link, tačiau narkozė ištikdavo jas jau impulsinio anodo paviršiuje, dar nepasiekus siurblio rankovės gerklės – gaudyklės. Tapo aiški „Neringos“ dviejų ekspedicijų nesėkmės priežastis. Žuvys narkozėje trumpam prarasdavo galimybę plaukti, todėl laivui dreifuojant, jos atsilikdavo nuo jo, išnykdavo iš apšviestos zonos ir tapdavo nepasiekiamos žvejui."
,,Dirbant nuosekliai ir kryptingai, buvo jaučiama akivaizdi pažanga. Laimikiai po kiekvieno bandymo vis didėjo, darėsi stabilesni. Juos skaičiuodavome nebe kilogramais, o tonomis. Per pirmąjį SRTR 9048 reisą buvo sugauta 89 tonos sardinių (sardinella eba ir sardinella aurita). Didžiausias nakties laimikis - 21 tona. Per visą reisą impulsinis generatorius žvejojo – 683 minutės..."
,,Iš denyje sumontuoto vandens atskyrėjo beveik nenutrūkstamu srautu į iš lentų sukaltą nemažą dėžę liejosi žuvis. Bematant ji buvo pilna. Per dėžės viršų žuvys pasipylė į denį. Apšviestoje erdvėje žuvų nemažėjo. Matyt, jas pasipildydavo naujų dreifo trasoje atsiduriančių telkinių žuvys. Impulsinis generatorius periodiškai junginėjamas vis dar turėjo darbo. Po 15 – 20 minučių, atlikus kelioliką impulsinio generatoriaus jungimų, pasigirsta telefono skambutis. Iš vairinės praešama, kad visas denis iki falšborto viršaus užpildytas žuvimi – reikia stabdyti žvejybą. Išjungiami generatoriai. Kapitono vertinimu, ant denio buvo apie 15 tonų žuvies. Buvo įsakyta nuvalyti denį, nuplaunant žuvis už borto.''
,,Situacija okeaninės žūklės sektoriuje akivaizdžiai blogėjo. Sovietinio žvejybos laivyno neatsakingas elgesys – brakonieriavimas, nesilaikymas žvejybos taisyklių, pažeidžiant ekologinę pakrantės situaciją - skatino vakarinės Afrikos pakrantės valstybes riboti šio laivyno veiklą jų ekonominėse zonose. Net ir elektrožūklė negalėjo išgelbėti situacijos."
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.
tikrai geras
