krabas rašė:Tai, kad filosofijos čia ir nereikia. Paprasčiausiai pakanka pasiskaityti LR Konstitucijos 23 str. kur aiškiai parašyta, kad nuosavybė neliečiama. Žinoma galima mėginti remtis tuo pačiu straipsniu, kur parašyta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Bet kaip tada su nemokama teisę turinčiais asmenimis? Ar atlygina valstybė?
nebludink. nieko ta valstybe neatlygina. lygiai kaipir privacioj nuosavybej apsauginese zonose tvoru statyt negali, tai ir cia lygiai tas pats. nuosavam miske medziu iskirst be girininko leidimo irgi negali siaipjau. taip kad nereik ta konstitucijos straipsni taip aklai taikyt. juo labiau, kad konstitucinis teismas ta punkta aiskina visai kitaip. Cituoju su nuorodom:
Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 14 d. nutarime pažymėjo, kad „žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Pagal Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas).“ Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Šio konstitucinio imperatyvo privalu paisyti ir teisės aktais reglamentuojant santykius, susijusius su žemės, miškų, vandens telkinių, taip pat ir esančių ypač vertingose vietovėse, nuosavybe, naudojimu, kita veikla šiose vietovėse. Tai pagrindžiama ir tuo, kad nuosavybė atlieka ir socialinę funkciją, ji įpareigoja (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Todėl konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pripažinęs, kad ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, t. y. asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų ir apribojimų (Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d., 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. balandžio 9 d. nutarimai).
prasymas. gal uzteks bludint su interpretacijom, nes megeju zvejybos istatymelabai aiskiai parasyta, kad megeju zvejyba privaciuose ezeruose leidziama. taip kad savininkas ezero neturi jokio pagrindo ja uzdraust.