O ką, tas ponas iš P raidės prastas vadas? Taip jis nepalankus mūsų valstybei, taip paskutiniu metu jis daro daugybę lemtingų klaidų, nulemsiančių jo tolimesnę ateitį ir vietą istorijoj, bet sunku būtų nesutikt, jog tai išties tvirtus kiaušus turintis vadovas. Gerietis jis ar blogietis - čia jau kita šnekta, bet kad pakankamai talentingas lyderis tai faktas, priešingu atveju jo politinė karjera būtų panaši į mūsiškio R. Pakso, ar kokio kito politinio nevykėlio.
Wytux rašė:Tukas aisku dziaugiasi pasiekimais LT, bet jei pries dvidesimt kelis metus mes galvojom ( ir tam buvo pagrindo) kad ekonomiskai esam pirmi pabaltijyje, tai dabar net latviukai manau mus lenkia, jau nesnekant apie Estija.
Už tai atsakingi ne tik brazauskiniai komunistai, bet ir konservatoriai. Jei ilgiau ir dažniau būtų valdę A. Kubiliaus tipo politikai, nepritariantys visokiems populistiniams teisybių atstatymams, pensijų ar išmokų kėlimams ir kitoms panašioms nesąmonėms vaizdelis būtų ryškiai geresnis, deja, buvo, kaip buvo. Turėjom tokias valdžias, kurių buvom verti, tokias, kokias išrinkom. Visuomenei daug labiau nei politikams stigo supratimo, kad būtini nepopuliarūs bet neišvengiami sprendimai. Kompromisų paieškos atvedė, ten, kur atvedė. Gal būt buvo įmanoma pasiekt daugiau, bet ir esami pasiekimai toli gražu ne blogiausi.
Jurginas rašė:Tipinis baudžiavininėmis, nedemokratinėmis sąlygomis gyvenusios visuomenės požiūris, kad visa valdžia vagys. Tai įskiepyta dar mūsų protėvių, ėjusių lažą caro laikais, ir tų pačių tarybinių laikų palikimas, kai vogė visi, kas netingėjo - nuo purviniausio kolūkiečio iki to paties Brazausko.
Tarp kitko aš nesu iš tų, kurie progai pasitaikius šaukia - "visi vagys" arba "Bubilius kybys", tačiau lygiai taip pat nesu iš tų naivuolių, kurie tiki, kad yra daug politikų, besirenkančių politiką ne kaip greitos ir sėkmingos asmeninės karjeros galimybę, o "vardan tos Lietuvos".
Tai vis gi mestelkit bent pora politikų pavardžių, už kuriuos būtų galima drąsiai balsuot neabejojant, kad po penkiasdešimties metų jie nebūtų plakami, kaip dabar plakamas ata A. Brazauskas. Nelabai tikiu, kad įvardinsit bent vieną, paskui kurį sektų minios neburbuliuodamos... :-)
Jurginas rašė: Anais laikais (viduramžiais) jokių patriotų nebuvo, nebuvo tokių minčių, kad va čia už Lietuvą einam ir panašiai ( nebuvo nei tautinės, nei pilietinės savimonės, pvz. į karą prie kryžiuočius Kęstutis ėjo ne todėl, kad Lietuvą Tėvynę apgintų, bet todėl, kad apgintų savo ir savo šaikos subines) kiekvienas valdovas elgėsi, kaip jam atrodė tinkama ir asmeniškai naudinga . O jau visi pavaldiniai šliejosi prie vieno ar kito, vėl gi pagal tai, kas jiem asmeniškai atrodė naudinga. Tai vat panašiai ir su Brazausku ir kamunystu šutve gaunas - kažką darė, bet kažkokių kilnių aspiracijų įžvelgt sudėtinga.
Nesu toks naivus, jog manyčiau - tikėčiau, kad dabar kažkas labai kardinaliai pasikeitę...
Jurginas rašė:Sakydamas, kad tų pačių klaidų antra kartą nebekartotų, tai turi omeny, kad nebūtų buvęs koloborantu
Savo giminėj turiu vieną pavyzdį. Žmogus 1918 m. buvo nepriklausomybės kovų savanoris, pergalingai praėjo
visas nepriklausomybės kovas, už tai gavo žemės, ūkininkavo joje, tačiau 1949 m. pasirinko nebe nepriklausomybės kovas, o prisidėjo prie kolūkio kūrimo už ką buvo partizanų sušaudytas. Žmogus realiai ir blaiviai vertino situaciją. Kai buvo realu ne tik žūt bet ir laimėt - kovojo ir laimėjo, kai jokių realių galimybių laimėt nebematė, pasirinko mažesnio blogio kelią. Žūt taip ar taip žuvo, bet išsaugojo savo ir ne tik savo šeimos gyvybes, beprasmiškai neliejo kraujo. Žodžiu atsižvelgė į teisingo karo principus - nekovoti beviltiškai.