...be galo smagu ir ten ir ten, publika nemirtinga, taip sakant
Vilniuj irgi tada būdavo neblogai, kai ,,Žalgiris" tik iškopęs į aukščiausią lygą pradėjo visus triuškinti iš eilės. Nesvarbu, ar tai buvo Zenitas, ar Spartakas, ar Tibilisio, ar Kijevo ,,Dinamo", ar dar koks velnias. Ir po pirmo rato, t.y. pusės sužaistų rungtynių tapo pirmi. Kokios kildavo stichinės demonstracijos po kiekvienų rungtynių. Visi iš stadijono skanduodami patraukdavom Vilniaus gatvėmis. Kareiviai, milicija, užtverdavo praėjimą link Lenino paminklo, kad tik liaudis su šūkiais LIE-TU-VA, ŽAL-GI-RIS nepatrauktų prospektu pro jį ir pro saugumo komitetą. Tada, neturėdami kur dingti, visi pasukavo Komjaunimo gatve ir žygiuodavo iki geležinkelio stoties....
Rašau jaunimui, kad žinotų, kad ir lietuviai kažkada mokėjo kamuolį spardyti. O vartuose tada stovėjo garsusis Vaclovas Jurkus, dabartinės mis Lietuva (Jurkutės) dėdė. ...
Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.