Tikiuosi, kad skaitosi kaip kelionė į užsienį
Gavosi taip, kad atostogos praeilgėjo ir reikėjo kažkur skubiai susiruošti tai nutarėm judėti link kalnų, link Škotijos. Gamta fantastiška, tik reikia šiek tiek pasiruošimo ją šturmuojant
Žodžiu susiradom kaime apartamentus. Kadangi laiko mažai buvo susiplanuoti ir dar Šv. Valentino savaitgalis išpuolė tai visokie romantikos gerbėjai gadino reikalus su nakvynės nuoma. Šiaip ne taip radau ančių fermoj nakvynę ir pajudėjom. Vakarop pasirūpinau dyzelinu ir ryte jau šildau mašiną bei raitau ūsą dėl kelionės, nes laukia šešios valandos vairavimo. Pajudėjus iškart velnias koją kišti pradėjo ir autostradoje užgesom, man iškart pilnas bakas kuro šovė į galvą, bet vietoj daug nepribursi tai teko kviestis pagalbą ( gerai, kad pries mėnesį apsidraudžiau nuo tokių įvykių
). Žodžiu taisyklės čia paprastos, sustoji ant kelkraščio, paskambini ir laiki kol išgelbės
Mašinoje sedėti neleidžia tai pramindžiau žolę šalia mašinos ir taip dvi valandas, kol pagaliau pamačiau mūsų gelbėtojus, kurie sugebėjo nepastebėti mūsų ir pravažiavo, nors mojavau kaip pašėlęs. Iš antro karto išgelbėjo ir nugabeno į saugia vietą laikti meistrų. Trumpinant istorija, pakeitė kuro filtrą ir pajudėjom į šiaurę. Nors pagal planą išvažiavom 9.30, bet iš Londono pajudėjom 15.30. Tikslas Cumbria Lake District. Vietoj 22.15 ir tiesiai į lovą. Nesugebėjau nei židinio užsikurti ir tiesiai niūrka į lovą. 8:00 vietos laiku mes jau prie kalnų ir pasiruošę. Pirmi žingsniai parodė, kad pasiruošę mes prastai
. Reikėjo daryti poilsio pertraukėles kas kokias penkias minutes, pagrinde vien dėl manęs, kol galiausiai "pramušo korkę". Bet buvo labai stačių vietų kur teko paprakaituoti kabarojantis į viršų. Nuotraukuose atrodo labai lengva viskas, bet deja buvo daugiau atvirkčiai, bet vaizdai atpirko viską. Teko pabuvo per tokį trumpą laika pavasaryje, veliau patekome į žiemos glėbį, sniego nors kastuvu kask ir vėjas ledinis, o nusileidus į slėnį pasitiko tikrų tikriausia vasara, teko net išsirenginėti. Oras super ir saulė lepino ir avys nepiktybinės
Kai jau kojos nebelaikė leistis slėniu per akmenis žemyn teko grūsti fotoaparatą į kruprinės dugną ir rankomis ramstytis ir kaip visad vaizdai išdygo lyg iš niekur, kriokliai, upės vingiai ir panašiai, bet deja pasidaviau ir nusprendžiau nebevargti su trikoju ir kamera. Galų gale kelionė baigėsi ant vietinio kaimo kelio 15.30. Įspūdžiai super ir tikrai tikrai sugrįšime tik didesniam pasivaikšąiojimui, nes matosi toliau ant kalnų ir tarp jų ežeraiir kitokios įidomybės kurių jau "nebedaspitrinau"
Belieka paminėti, kad teks ir pasiruošti geriau, nors man "gaudant kvapą" buvo vietinių ( 40-50 metų ribose) kurie tiesiog krosą bego rytinį, tai va taip. Gėda, bet kaip sakant maršrutas nugalėtas
Kelios nuotraukos ( kaip jau minėjau atrodo lengviau nei yra ištikrųjų
)