O buvo taip.. Birželio 20d., ketvirtadienį važiavau Varšuvon su nakvyne i Disturbed koncerta. Koncertas velniškai šaunus, geresnis nei tikėjausi, pasikroviau savo metalgalvinius akumuliatorius, numigau lenkiškoj lovoje na ir ryte dar šiek tiek vaikštant po miestą kažkaip jau toks lyg noras meškerę į rankas paiimt, jau beveik savaitė bus kaip nelaikiau. Ir žiūriu Vytenis "esemeskę" rašo - gal ryt ryte varom šamų su valtim? Man jau senai knieti su juo pašamaut ir pažiuret kaip ten viskas daroma iš valties su rimta įranga, su kvakle, vandens parašiutais ir kaip atrodo šamo atkilimas echoloto ekrane. Prieš tai tikslingai taip dar niekad nebandžiau. Na dar pagalvojau bevažiuodamas truputį, pagal navigaciją rodo jog apie 21:30 būsiu namie. Tai sustojus trumpam pailsėt parašau, kad "OK, varom"...
Taigi nesiplečiant, grįžęs vakare jau visas pavargęs ir leisgyvis greit susimetu meškeres, nusiprausiu po keliones, ir ~23 val vos padėjęs galvą - lūžtu. 3:00 valandą ryto jau čirškia nervinantis signalas, dėl kurio sulipusiom akim nenorom išsiropščiu keturiom iš lovos. Nuropoju i virtuvę, užsikaičiu kavos ir kol virdulys šyla žiuriu pro langą. Hmmm, vaizdelis nelabai koks - medžiai nuo vėjo perlinkę, vėliava ant stiebo tabaluoja.. Rašau Vyteniui "ka darom?" Gal vėl griūt i lovą, taip visai netgi norėtusi. Bet ans dar matyt miega, tai kol atrašo aš jau pavalgau pusryčius ir išgeriu kava. Pažiūrėjo ir jis kas lauke dedasi, sako nieko nebus, parašiutai tokio vėjo net nelaikys... "Skipinam" žūklę ir galim toliau ramiai miegot... Šiek tiek nuliūdina, jog tenka atidėt, bet... Nors ir labai nenorom, bet sakau na ką aš čia miegosiu dabar, apsirengęs, kavos išgėręs. Nėr čia ko. Sumetu šamine įrangą kampan ir pasiimu arčiausiai esantį spiningioką - toks buvo kastinginis Cormoran TR5 su Shimano Citica 201D rituke. Na ir sėdu į mašiną ir varau netaip toli į Nemuną dugną su guminukais pastuksenti, gal koks starkis asilieps...
Atvažiavus aplink nei gyvos dvasios. Susirenku įrangą, šoku i guminius ir kažkur 4:30 jau ant krantuko.
Rytas lyg ir niekuo neišskirtinis, neužilgo aplink pradeda daužytis salatis. Pavaikštau aukštyn, žemyn. Kažkaip nei "stukt". Grįžtu prie duobės kraštuko ir ten kiek ilgiau "padrožiu". Niekas nereaguoja. 22gr "čeburašką" pakeičiu į 26gr. Na ir nuo žvejybos pradžios praėjus gal geram pusvalandžiui, eilinio šokdinimo dugnu metu - BAAAAM. Stiprus BAAAAM. Iškart galvoju "o, salatis"... Tas salatis iškart pasineša greit gilyn, tolyn nuo kranto. Antra mintis - "o, geras salatis". Bet labai greit nusėda ant dugno ir užgula taip, kad nieko negaliu padaryt. Tiesiog laikau įtempęs vienoj vietoj, na ir laukiu, galvoju na gerai tegul vargsta. Bet jau iškart supratau, kad nė velnio čia ne salatis. "Negi šamas" šauna mintis taip belaikant. Na ir kiek pastovėjęs vietoje iš lėto pradeda judėti išilgai kranto žemyn. Aš visas net įsirėžęs bandau prilaikyti. Smūgiai labai įdomūs, vangūs, bet tarpais trukt, trukt, trukt. Ir kelis kart taip atrodo lyg valas atšautų, tartum su uodega už jo užkliuvęs būtų. Tada jau sakau - "garantuotai bus šamas". Pulsas padažnėja, adrenalino padaugėja... Užmetu akį į meškerę, ta perlinkusi dvilinka, net pasidaro neramu ar atlaikys ji tokį žvėrį. Stabdis prisuktas jau labai stipriai, būtų neinertinė oj džergžtų, o čia taip tyliai tik vediklis kai stovi šone tai valo gijos net girdisi kaip rėžiasi nuo įsitempimo. Greit pastatau vediklį per vidurį ir tiesiog įtempęs, aišku duodamas kartais prasukt stabdį leidžiuosi su juo žemyn pasroviui. Ir taip gal per kokią 15 minučių beveik priartėjau prie apačioje esančios dambos su kliuviniais. Galvoj sukasi vaizdiniai, kaip bus toliau. Praeit krantu neina, paleisiu žemyn - garantuotai įsės į kliuvinius (žinau kad jų ten tikrai yra). Taidi labai didelė tikimybė, kad bus "ate". Tad einu "va bank". Įsiręžiu visas atsilošęs ir duodu jėgos, bandau apgręžt tą žvėrį ir priartint prie kranto. Na ir pavyksta. Jis pasiduoda, pradeda plaukt link kranto. Pritempiu arčiau ir pamatau pirma jo uodegą, paskui žabtus. Įvairuoju į priekrantės žoles ir greit įbridęs kišu nykštį žabtan ir užrakinu kaip kokį tvirčiausią "lip grip'ą". Visiškas niekis, kad traukiant tokį svorį į krantą nykštį subado šimtai adatikių. Pamatau gražuolį visu ilgiu. Vaaau, nemaaaažas, net nesitiki, kad taip gražiai su juo susitvarkiau. Kova truko apie 15-20min (gal ir ilgiau, nes trumpam praradau laiko suvokimą). Gerai, kad pasiėmiau tokią įrangą, su 15lbs PP valiuku tikrai galėjau pasipriešint kur kas rimčiau, nei su spiningine starkine įranga - Palme ir 8lbs pintuku. Beveik esu tikras, kad su ana įranga nebūčiau jo ištraukęs. Burnos šone kraščiukyje, bet gan tvirtai buvo įsikabinę abu dvišakiukai (su raudonu tvisterio gabaliuku), kuriuos dėjau virš "čeburaškos", o guminuko kablys net neįkibęs, makalavosi laisvai su visu guminuku palaidas. Guminuką griebė taip vadinamą "amerikoną", gintarinį su juoda nugara. Pavadėlis vielinis, savos gamybos iš #3 AFW vielos atlaikė visiškai be jokio vargo - kilputė tik kiek pasitiesino, bet neatsisuko nei viena gija. Eilinį kartą įsitikinau, kad tokie pavadėliai yra patys patikimiausi.
Na ir dar pamėčiau kelias minutes, bet kažkaip galvoju, ką aš jau čia užsiiminėju nesąmonėm... Grįžau namo ir atsisėdęs lauke pavėsinėję atsikimšęs aliuko žiūrėjau kaip kyla saulė. Vat kaip netikėtai toks ne visai eilinis rytas gavosi. Tiek visokių sutapimų... ir matyt ne veltui, nes visgi šamas pats susirado mane. Kaip sakoma - jei ne Muhamedas pas šamą, tai...
127cm, 13,14kg.
Kadangi prie vandens buvau vienui vienas, teko pasimokyt ir pačiam pasifotografuot su telefono laikmačiu...
IMG_20190622_054309.jpg (165.84 KiB) Peržiūrėta 13306 kartus(ų)
IMG_20190622_054433.jpg (265.32 KiB) Peržiūrėta 13306 kartus(ų)
IMG_20190622_055026.jpg (130.69 KiB) Peržiūrėta 13306 kartus(ų)
IMG_20190622_065337.jpg (86.06 KiB) Peržiūrėta 13306 kartus(ų)
IMG_20190622_071643.jpg (99.31 KiB) Peržiūrėta 13306 kartus(ų)
IMG_20190622_071712.jpg (95.38 KiB) Peržiūrėta 13306 kartus(ų)
ir dar valiukas mono 0,22 ir tik 5kg laikantis, dar nuo pernai metu neatnaujintas 
Na nebent gerai skrandį prikišęs, tai gal ir sunkesnis šiek tiek 
