Poros menesiu zvejyba trumpai 
Sveiki krepšinio šalies žvejai ir žvejės!
Senokai fotgrafavau žuvį, paukštį, žverį, net žiogą nepamenu kada vaikiaus žolių laukymėje, o juk tai mūsų mama – gamta, na ta kurioje visko daug, net per daug... jos vienas vandens lašas mums jėgų suteikia, smegenis pravalo, kojas ir rankas pramankština, nervų sistemą atpalaiduoja, leidžia pamiršti nebaigtus darbus ir priverčia spoksoti ar tai paplavokan, ar bezdžionėlėn ar spiningo viršūnėn ar bent jau tik į raibuliuojančias vėjo gainiojamas bangas...
Nebūtina juk visko pagauti, kad kažką papasakotum ar ne? Gali ir nieko naujo iš vandens pasaulio į orą neišvilkti, vistiek juk grįžęs namolio būni laimingas ir lūžti bet kokioje pozoje.
Šiūmetinė vasara kažko šaltoka, žiema pagal žiemą buvo šiltoka, gal toms žuvims irgi adaptacijos reikia, o gal žuvį gąsdint nebemoku? Koks skirtumas, vistiek šniūrų nerišu, tinklų neperku, nebent kokį pamirštuolį iš vandens ištraukęs sudarkau, o jų visur pilna, kaip šiemet šiaurės aukštaitijoje grambuolių, net ir dabar žiūrėk koks pasiklydelis pradūzgia lyg malunsparnis.
Eilinį sykį susiraitai bolidan ir dulkias keldamas birbini prie vandens telkinuko. Net nepradėjęs žūklauti jau pradedi atsipalaiduoti. Vėl konstruoji valti, įrankį sulipdai, masalą kažkokiu mazgu užmezgi ir „v piriot“. Švyst ir švyst su botkotėliu, suki ir suki tą ritės rankenėlę, keiti masalus, keli ir keli inkarą ir ko tik nedarai.. jei taip namus visi kruopsčiai tvarkytume kaži ar nors vieną trupinėlį rastume
Nepameluosiu, jau kokis keli metai kai baltos žuvies neerzinu, tik spinas spinas ir dar kartą spinas. Tiesa prieš savaitėlę gavau užduotį porą karosų ir karpioką iš vienos duobės parvilkti, tai neapmokamas „darbas“ truko geras penkiolika minučių ir karosikai po 250gr bei karpiokas per delną pasitiko naujus namus. Atsigavau
Net juodą žuvį medžiojau, kokias penkias štukas kibiran inmečiau ir pasiūliau joms naujus namus. Na o tas spinas ar dar sveikas? Sveikas kaip ridikas Starkių privariau į marias, pilnas šaldytuvas, nebeturiu kur dėti, ir kaimynai ir kaimynų kaimynai aprūpinti, jau nekalbu apie visą giminę, viso iš kokių keturiasdešimt štukų - tris namo parvilkau, būč daugiau parvilkęs, bet nepatempiau.
Esu laimingas žūklėse, kokios jos bebūtų, kiek bepagaučiau, bet nesu laimingas matydamas kaip trisdešimties centimetrų starkioką drebia valtin, lydeka tikra gangstere tampa jau arti puskilio, dešimties kilogramų baltos žuvies ne limitas... ai, tikiu kad čia tokių mažuma...
Pagalvokim chebra apie šniūrus, apie begalę skritulių, jau tinklų nebeminiu...
Būkim laimingi žvejybose paleisdami nors dalį gyvasties atgalios.
Edosius arba tiesiog Edis.
Sveiki krepšinio šalies žvejai ir žvejės!
Senokai fotgrafavau žuvį, paukštį, žverį, net žiogą nepamenu kada vaikiaus žolių laukymėje, o juk tai mūsų mama – gamta, na ta kurioje visko daug, net per daug... jos vienas vandens lašas mums jėgų suteikia, smegenis pravalo, kojas ir rankas pramankština, nervų sistemą atpalaiduoja, leidžia pamiršti nebaigtus darbus ir priverčia spoksoti ar tai paplavokan, ar bezdžionėlėn ar spiningo viršūnėn ar bent jau tik į raibuliuojančias vėjo gainiojamas bangas...
Nebūtina juk visko pagauti, kad kažką papasakotum ar ne? Gali ir nieko naujo iš vandens pasaulio į orą neišvilkti, vistiek juk grįžęs namolio būni laimingas ir lūžti bet kokioje pozoje.
Šiūmetinė vasara kažko šaltoka, žiema pagal žiemą buvo šiltoka, gal toms žuvims irgi adaptacijos reikia, o gal žuvį gąsdint nebemoku? Koks skirtumas, vistiek šniūrų nerišu, tinklų neperku, nebent kokį pamirštuolį iš vandens ištraukęs sudarkau, o jų visur pilna, kaip šiemet šiaurės aukštaitijoje grambuolių, net ir dabar žiūrėk koks pasiklydelis pradūzgia lyg malunsparnis.
Eilinį sykį susiraitai bolidan ir dulkias keldamas birbini prie vandens telkinuko. Net nepradėjęs žūklauti jau pradedi atsipalaiduoti. Vėl konstruoji valti, įrankį sulipdai, masalą kažkokiu mazgu užmezgi ir „v piriot“. Švyst ir švyst su botkotėliu, suki ir suki tą ritės rankenėlę, keiti masalus, keli ir keli inkarą ir ko tik nedarai.. jei taip namus visi kruopsčiai tvarkytume kaži ar nors vieną trupinėlį rastume
Nepameluosiu, jau kokis keli metai kai baltos žuvies neerzinu, tik spinas spinas ir dar kartą spinas. Tiesa prieš savaitėlę gavau užduotį porą karosų ir karpioką iš vienos duobės parvilkti, tai neapmokamas „darbas“ truko geras penkiolika minučių ir karosikai po 250gr bei karpiokas per delną pasitiko naujus namus. Atsigavau
Net juodą žuvį medžiojau, kokias penkias štukas kibiran inmečiau ir pasiūliau joms naujus namus. Na o tas spinas ar dar sveikas? Sveikas kaip ridikas Starkių privariau į marias, pilnas šaldytuvas, nebeturiu kur dėti, ir kaimynai ir kaimynų kaimynai aprūpinti, jau nekalbu apie visą giminę, viso iš kokių keturiasdešimt štukų - tris namo parvilkau, būč daugiau parvilkęs, bet nepatempiau.
Esu laimingas žūklėse, kokios jos bebūtų, kiek bepagaučiau, bet nesu laimingas matydamas kaip trisdešimties centimetrų starkioką drebia valtin, lydeka tikra gangstere tampa jau arti puskilio, dešimties kilogramų baltos žuvies ne limitas... ai, tikiu kad čia tokių mažuma...
Pagalvokim chebra apie šniūrus, apie begalę skritulių, jau tinklų nebeminiu...
Būkim laimingi žvejybose paleisdami nors dalį gyvasties atgalios.
Edosius arba tiesiog Edis.
Kupranugaris gali dirbti visą savaitę ir išbūti negėręs. Vyras - gali nedirbti visą savaitę ir ištisai gerti.
Ir aš panašiai galvoju ir elgiuosi. Kai būnu kaime, o ten būnu retokai, tai sugautą žuvį nešu namo, nes žinu, kad mano sugauto laimikio tikisi ir laukia, ir kad jis bus maloniai suvartotas. O štai Vilniuje kiek kitaip. Jei ištrūkstu pažvejojti, tai tikrai žinau, kad mano žmonai nelabai didelis skirtumas, su žuvim aš grįšiu ar be jos, svarbu, kad laiką gerai praleisiu. Jei su žuvim, tai dar pačiam teks ir išmėsinėti, o tai po žvejybos kartais taip tingisi. Taigi, dažniausiai žuveliokai keliauja atgal, nebent koks didesnis papultų 
Gal rytoj ar poryt bus geriau? 
Nors man skolas 
atiduot rek, galėtų pamačyt. 
, tuo labiau, kai pamačiau salačių ir šapaliokų šou....,bet kai visada jie tik cirkus vandens paviršiuje krėtė, o kibt nenorėjo....,drožiau su lengvu spinu, skandinau voblikus,sukres ir net guminukus-rezultatas 
Visai vakarėjant, akmeningoje vietoje pradėjo kapoti matroskinai,tai nors pasilinksminau su jais 
prie lovio neatejo 
koks smugis . Lekiu paskui, kad nelystu i zagarus. Dar keletas rimtu smugiu ir zuvis silpsta. Pagaliau laimikis rankose. Pasirodo vietoje rudnugario sis raudonpelekis.
.
.
Ir prasidėjo... tikras traukinys, mašina po mašinos, o ir dar mašinų buvo tokių, kad valtis vežėsi kaip baidares, ant vienos net trys buvo prikabintos. Aštuntą ryto valčių daugiau nei per varžybas... Ryškiai visi Ramūno draugai, nes guminukai visų vienodos spalvos – balti su mėlyna nugarėle... Kokių ten tik neprivažiavo – ir džinsuotų ir paltuotų ir su padidėjusiu spaudimu ir negerenčių kas pusmetį o kas ir visus metus... Ir ko mes tik neprisiklausėm... linksma, tikrai linksma buvo 
. Apie vidurdienį trinkteli „feederastui“ per nagus, YES! Velka išsišiepęs 
užtikrintai, užtikrintai ir techniškai įsikelia valtin pirmą „snikersą“, na gal pussantro – koks šimtas su puse gr... 
del visko kaltas Ramunas su Teodoru 
Apšepis 
Bijau tusyti, todėl laukiu ir aš, tik retkarčiais pajudindamas pintuką ranka. Po kiek tai laiko padaras išsikrapšto ir ima plaukti artyn manes. 
Kapituliuoju. Lieku spėlioti. Ai, ką čia meluoti. 
) ir sėdu 
į dar riedančią savo raudoną mašinukę. Pamiršau pasakyti, kad pieš balso atidavimą, gerą pusvalandį knisausi skladuke, rinkdamas kibius guminukus. 
Stojuosiu, ieškau ir surandu. Pakabinu. Paglostau, meilius žodelis tariu. Laižeko ne, bet bučki mesteliu savai. 
Tai mano Jūratė. Nors ir ne pirmos jaunystės, bet man miela. Kažkada už ją 5 litovcus paklojau. (Jūs galvojote , kad tai merga. A nea 
Išvadinu save negražiaias žodeliais. 
Prieš pat dantų valymo procedūrą, ji man sugeba atsikeršyti. Smagiai grybšteli man į pirštus. Lai. Nors tiek . Išvalau dantukus, išimdamas gerai įsikabinusį kablį su visu maistu. Viskas. Lydoką priglaudžiu pas save. Net nematuoju, nes virš standarto. Be to, senai beragavau savo pagautos. 
O šalt,o dygu-užsirioglinau ant užtvankos statinio,užvėjuks toks gavos 
