Praziurejau viska, ka musu bites darbininkes sukele i si skyriu. Radau tik Rimsos iliustruota reportaza apie visus vobleriu darymo etapus. Daug aprasymu su visokiais drozimo variantais. Deja visi gaminasi buratinus principu - "kazkas galu gale vis tiek gausis". Visi zino, kad yra - kibus ir nelabai "firminiai" gaminiai ir tai lemia ne vien tik spalvos, liezuveliai, bet ir pacio vobleriuko forma. Kaip pasigamint keleta vienodu medinuku, kad ju forma kiek galima labiau atitiktu pageidaujama originala, neturint kopijavimo stakliu?
Ogi yra visai pakenciamas budas, nereikalaujantis ipatingu priemoniu. Taigi bandysiu idet keleta nuotraukeliu su komentariukais, kas nenori - tegu nekreipia demesio.
Taigi imam vobleriuka

ir dar toki

kompo pagalba susireguliuojam norima busimo gaminio dydi ir priklonuojam ant tarkim A4 formato lapo.

atsispausdinam su printeriu.
iskarpom po viena (nereikia tiksliai) ir priklijuojam ant lenteles is kurios gaminsim

ispjaustom gabaliukus, stengdamiesi kuo tiksliau (paskum bus maziau dulkiu)

galima issipjaustyti vietas liezuveliams

dabar atejo eile paprasciausiam slifavimo diskui, tik svarbu, kad stalo plokstuma sudarytu statu kampa su disko plokstuma. Pasiguldom ruosinuka ir atidziai, tiksliai pagal kontura apslifuojam

Kadangi pasirinkto vobleriuko kunelis isgaubtas i vidine puse, su ploksciu disku tos vietos nepasiekt. Todel naudojam juostinio slifuoklio apvaluji gala (vobleriam, kurie neturi isgaubimu i vidine puse, sios operacijos neprireiks)

Turim kelis beveik visiskai vienodus (bent jau taip atrodo) ruosinius, is sono tiksliai atkartojancius pasirinkto vobleriuko konturus. Svarbu, kad ruosinio forma (skerspjuvis) ziurint is priekio ar galo butu staciakampe. Dabar teks nusibraizyti nugarele. Tam tereikia prideti popieriaus juostele ant nugareles ir nusipiesti vobleriuko vaizda is virsaus. Kadangi nugarele jau turime pusapvale, istiesus juostele, pastebesime, kad ji siek tiek ilgesne uz pati ruosinuka. Taip turi buti. Tada nusiskenuojam ka nupaisem, jei rankos nepratusios laikyt piestuka, su kompu pataisom, kad nugarele butu simetriska. Klonuojam nugareles ant popieriaus... As darau taip: ant lapo uzklijuoju dazytoju naudojama lipnia juosta ir atspausdinu ant jos. Tada belieka tik atskirti juosta ir uzklijuoti ant ruosinuko nugaros

Einam prie slifavimo disko ir pakartojam tai ka darem su pagaliukais, tik jau paverte 90 laipsniu kampu. Velgi svarbu islaikyti stacius kampus

Gauname kruvele staciakampio skerspjuvio vobleriu, tiek is sono, tiek is virsaus pakartojanciu originalo forma

Dabar pasidare pacia primytiviausia priemone, atsizymime uzapvalinimo ribas. Cia jau kiekvienam skirtingam voblerio modeliui teks atstumus nustatinet atskirai.

Dar karta kreipiames pagalbos i smirgeli, bet si kart jau ruosinuka laikome rankose (sis etapas reikalauja atidumo ir siokios tokios patirties). Nuo to kaip dabar nuslifuosime gamini, priklausys kiek vargti teks rankomis

Galima susigrezioti skylutes kilpoms ir balastui (jei reikes), kol aiskiai matosi plokstumos ir nesunku nustatyt asine linija (si kart as nusprendziau ne det karkasa, o iklijuot suktas kilpas)

Tada peiliuka i rankas ir pasalinam nereikalingus kampus (mano atveju beveik nieko nudrozt ir nereikejo)

Dabar siek tiek stambesnio, po to smulkesnio svitrinio popieriaus ir gaunam kazka panasaus i busima vobleri

Galime palygint su tuo, pagal ka darem

Truputi pasipraktikavus galima pasidaryti keleta visiskai vienodos formos (is akies - nesimato skirtumo) buratinu, kurie maximaliai atkartos "kibiausia", "issvajota" , bet neiperkama vobleriuka.
Iki kitu pasislifavimu
