[Mike]

Retai aš į žaidimą įsikišu, bet pabandysiu spėti. Klausimas išties įdomus.
Galbūt šitas įrankis buvo skirtas pagalbai valant ir dorojant žuvis, t.y. į tarpelį tarp abiejų strypelių įkišama žuvies uodega, ji užspaudžiama svirtele, laikoma už rankenos, ir taip patogiau valyti žuvį.

[saciokas]

Mike Mike man geda uz tave. Juk buvo klausimas ar sis irankis susijes su zuvies valymu. Taip kad NE tikrai tu NETEISUS. Skumbrotui taskas ir laukiam teisingo atsakymo jei tai buvo 5 spejimas nepaskaiciavau

[Skumbrotas]

Retai aš į žaidimą įsikišu, bet pabandysiu spėti. Klausimas išties įdomus.
Galbūt šitas įrankis buvo skirtas pagalbai valant ir dorojant žuvis, t.y. į tarpelį tarp abiejų strypelių įkišama žuvies uodega, ji užspaudžiama svirtele, laikoma už rankenos, ir taip patogiau valyti žuvį.

Nea...
Mike, juk buvo paklausimas ir mano atsakymas, kad šis daiktas nebuvo naudojamas žuviai apdoroti.
Dabar labai neturiu laiko, teisingą atsakymą įmesiu biški vėliau.

[Xrapas]

Be to žuvies uodegos fiksatoriaus, apie kurį irgi buvo kilusi mintis dar buvau sumislyjęs, kad tai galėtų būti kokia nors džiovykla, tarkim šniūrams džiovinti, bet tada reiktų kaip minimum dviejų tokių "mechanizmų", su vienu niekaip neišsiversi...
Užduotis tikrai

[Edosius]

Klausimas tikrai 10 balu daugiau tokiu butu...
O siame klausime man atsakymas kazkaip asociajvosi su kabliuku, su "valu" ar net su ziedais, bandziau isivaizduoti kaip cia viskas turetu vykti, bet niekaip nors tu ka..

[Mike]

[Skumbrotas]

Taigi atsakymas:
Šis daiktas buvo skirtas ūdoms laikyti. Iki praėjusio šimtmečio aštunto dešimtmečio ūdos buvo plačiai naudojamos pamario žvejų jūros priekrantėje, gaudydavo jomis pagrindinai menkes, ungurius, plekšnes ir uotus. Ūdos būdavo po 100 - 150 kabliukų, jas reikėdavo tarpuose tarp žvejybų išdžiovinti, kad nesupelytų ir nesupūtų, be to reikėjo ir saugotis kad jų nesuvelti, nes išpainioti tokią raizgalinę būtų reikėję nemažai laiko sugaišti. Todėl kažkada žvejai ir sugalvojo šį prietaisą.

Ūdos buvo ruošiamos žvejybai krante - sumaunamos strimelės, beldiugos porcijos arba krevetės, sudedamos tam tikra tvarka, kad jūroje nereikėtų gaišti laiko. Tas laikiklis su ūdomis būdavo įsmeigiamas į kokį plyšį sienoje ir labai patogu buvo atsisėdus darbuotis, nuimant po vieną kabliuką, užmaunant masalą ir dedant ant specialaus padėklo.
Traukiant ūdas vėlgi - jūroje nebuvo kada gaišti laikos, tik nukabindavo žuvis ir ūdas tvarkingai sukdavo į vieną krūvą ant to padėklo. Grįžus į krantą pasidėdavo tą ūdų krūvą, atsisėsdavo ant suoliuko, įsmeigdavo tą laikiklį į sieną ir neskubėdami, nuvalydami masalų liekanas, jas sukabindavo už kabliukų į tą laikiklį. Dėdavo kabliukus paeiliui į vieną ir kitą pusę. Sukabinus visus ūdos kabliukus tas viršutinis dangtelis būdavo pasukamas virš kabliukų, galas dar suveržiamas virvute - tokiu būdu kabliukai niekur nejudėdavo, nesipainiodavo, taip paruoštas ūdas galėdavo bet kur pakabinti džiūti, net susukus į kamuolį ir įkišus į maišą visą krūvą ūdų kažkur vežtis.

[spiridonas]

Aisku variantu milijonas bet nereizikuoji negeri sampano.
Tai gylmatis. Nuleidi ant dugno....

nu vamzdiec ! Gilmatis matai jam...medinis !(Tai medinė "šakutė",.....) kai susitiksim, saciokas, kur per meeta duosiu tau medine shakute, galesi gyli matuot. Beje, jau tau uzsakiau ir medini inkara
P.S> klausimas

[tuomahaukas]

Skumbrotui- pelnytas taškas (+aukojant laiką ir piešiant )
Laukiame jo sekančio klausimo

[Skumbrotas]

Kadangi matomai forumiečiai piktybiškai nesidomi žvejybos istorija, tad pabandysiu dar priversti juos tuo užsiimti.
Taigi piešinuke parodyti du įrankiai, skirti atlikti vienam ir tam pačiam darbui:

Viršuje medinė taip mandrai išpjaustyta plokštelė, kurios storis būdavo 2-10mm, o kiti gabaritai labai įvairūs - pagal poreikį.
Apačioj kvadratinio skerspjūvio paprasčiausia medinė nušlifuota kartelė su paapvalintom briaunom. Skerspjūvio matmenys būdavo įvairūs, maždaug nuo 5mm iki 50mm, ilgis irgi įvairus, paprastai nuo 1m iki 2m, - pagal poreikį. Skerspjūvis nebūtinai būdavo kvadratinis, kartais naudodavo ir stačiakampį - kaip kam patogiau, galutinio rezultato tas neįtakodavo.
Klausimas: Kokiam darbui atlikti buvo naudojami šie įrankiai ir kokia kiekvieno iš jų paskirtis (trumpai apibudinti kiekvieno iš jų funkcionalią reikšmę)
Pastaba: Dalinis arba abstraktus atsakymas nebus užskaitomas .
Klausimas tikrai nesunkus, tikiuosi greito išlukštenimo Sėkmės

[Xrapas]

Nors nesu brakonierius, bandysiu:
Piešinukuose pavaizduoti įrankiai tinklų mezgimui:
viršutinis- šaudyklėlė su siūlų atsarga, apatinis- lentelė tinklo akių formavimui. Nuo jos dydžio priklausė akių matmenys.
Procesas atrodė maždaug taip:

[Skumbrotas]

Xrapui taškas.
Nėra ko bepridurti, bet pridursiu - jei brakonieriai šiais laikais patys megztų tinklus būtų labai gerai, nebebūtų kada brakonieriauti...
Teko kažkada pačiam pramokti šito darbo ir net numezgiau tinklą Ne brakonieriavimui - paprasčiausiai buvo reikalingas tinkliukas vadinamai "krabinei", krevetes jūroj gaudyti. Reikėjo 5mm x 5mm akučių tankumo tinkliuko, o tais laikais didelis deficitas buvo, žvejai visokias užuolaidas pritaikydavo, bet jos buvo baisiai silpnos, greit suplyšdavo. Tad vienas kuršis žvejys pamokė kaip pačiam nusimegzti ir ėmiaus darbo... Reikėjo apie 1,8 m2 tinkliuko, mūčinaus tris mėnesius - kaip ne kaip apie 72000 akučių, plius dar tokios miniatiūrinės... Šaudyklėlę tam juvelyriniam darbui buvau pasidaręs iš suplotos el. laidų aliumininės vielos, siųlą naudojau kaproninį, akutes formavau irgi ant apvalios vielos, kas dar labiau pasunkino darbą, nes ant kvadratinio profilio briaunos žymiai lengviau mazgą užveržti. Bet tinkliukas gavosi superinis, tarnavo daug metų, kol kapronas supuvo..
P.S. kartelė ne tik akučių formavimui, bet buvo tuo pačiu ir jų dydžio kalibratoriumi. Norint išgauti norimą tinklo akių dydį reikėjo atitinkamai pasirinkti ir tos kartelės skerpjūvio matmenis.

[Xrapas]

Ačiū
O dėl "piktybiško neidomėjimo"...čia Jūs, kolega, veltui:-D
Tas "kamertonas" ne tik mane bei kitus forumiečius į kampą įvarė
Štai kokį atsakymą gavau iš Šilutės muziejaus direktorės (:oops:) :

Sveiki,
perdaviau Jusu uzklausa musu zvejybos specialistei, bet jinai toki iranki mato pirma karta ir jai paciai pasidare labai idomu, bet dabar del potvynio negalima susitikti su senaisiais sio krasto zvejais, tad kai jau bus galimybe su jais susitikti ir issiaiskinsime kas tai per irankis, tai butinai Jus informuosime.
Pagarbiai,
muziejininke rysiams su visuomene,
Vitalija Arlauskiene

Žiūrėsim, kaip seksis muziejininkams

Dabar labai nėra laiko, tad sekantis klausimas bus vakarop

[Edosius]

Xrapas, o i sita klausimeli apie tinklu daryma muziejus nepadejo?

[Xrapas]

Na ne , bet ieškodamas "kamertono" nuolat su tom šaudyklėm ir lentelėm susidurdavau. Be to, namuose panašų įrankių komplektą turiu: palikimas iš mamos. Ji dirbo psichoneurologinėje ligoninėje, ten ligoniai per darbo terapijos užsiėmimus buvo mokomi regztines pirkiniams gaminti. Gal atsimenat, būdavo tokios, liaudyje "sietkom" vadinamos?

[Edosius]

Atsimenam atsimenam tas "sietkas" gerai paieskojes gal dar ir rasciau pas save, pamenu kai pavasri is pirmo metimo lydzioka virs 2 kg paemiau, tai kaip tik toj sietkoj idejau

[Skumbrotas]

Xrapai, reiškias pradedam įnešti savo indėlį į skurdžią ir mažai ištyrinėtą Lietuvos žvejybos istoriją ir padedam kelti "žvejybos specialisčių" lygį:!:
O tas Šilutės muziejaus direktorės atsakymas labai gerai iliustruoja tos mūsų žvejybos istorijos lygį ir būklę... Kaip suprasti frazę "dabar del potvynio negalima susitikti su senaisiais sio krasto zvejais" Kas tie "senieji krašto žvejai" Nebėra tokių - po karo buvusioj Prūsijos teritorijoj jų buvo likę vienetai, kurie šiandien jau seniai žvejoja Anapilyj. O jei turima mintyse dabartinius pensininkus-žvejus, kurie žvejojo pokaryje - tai jie nė velnio nėra nei matę, nei regėję tų senovinių žvejų įrankių. Pirmosios pokario Pamario artelės buvo aprūpintos iš Rusijos atvežta įranga, o dirbo pagrindinai persikėlėliai iš įvairių vietovių.
Po karo kiek daugiau buvo likę senųjų kuršių žvejų Palangoje ir Šventojoje, nes jie nepateko į "fricų" ir "fašistų" kategoriją, niekas jų į Vokietiją neišvarė, jie tebeturėjo visus įrankius, tinklus, valtis ir kitą įrangą. Juos taip pat suvarė į sovietines arteles, bet jie dar ilgai žvejojo savo senaisiais žvejybos būdais, naujovės atėjo pas juos pamažu, palaipsniui. Kaip palaipsniui išėjo anapilin ir patys kuršiai... Palangos kapinėse mažai yra tų žvejų kapų - didžiąją daugumą pasiėmė jūra, kaip ir pridera... Mano vaikystė prabėgo Palangos senmiestyje, aplinkui gyveno daug senųjų kuršių, bet kiek pamenu - beveik vien našlės su vaikais. Jaunoji karta nesirinko jūros - mokslinosi ir išvažinėjo po visą Lietuvą. Bet kaip tik Palangoj ir Šventojoj, kur tos žvejybos istorijos buvo likę gana daug, ja niekas nesidomėjo ir nesurinko jokių faktų, nėra net muziejaus ta tema. Nieko nepadarysi - lietuviai visad buvo žagrės tauta. Net UOTAI patapo persikėlėlių iš kažkur ištrauktais OTAIS... Viskas kas išliko - tai prisiminimai galvose tų, kas tuo domėjosi.

[Agis]

Vaziuojan nuo Moletu link Labanoro yra irgi zvejybos muziejus.Kas mane nustebino, tai puikus muziejaus darbuotojos to krasto istorijos, atsitikimu, ir siaip gandu apie zvejus zinojimas.Ji kaip zirnius y siena bere zodzius, o mes tik klauseme ispute ausis.Pabaigoje, supratusi, kad mes is Klaipedos, ji truputy pritilo ia pasake, "zinoma, jums cia neydomu, jus savo kraste turit tokius muziejus, kuriuose tierk daug visko parodyta, parasyta, kad sito krasto zvejiskos istorijos jums vieni niekai'Ir nezinau, patikejo ji ar ne, kai mes sakeme, kad tokios informacijos negirdejome, nei vienoje delfinariumo saleje, nes ten zmogus tik lesu atnesejas ir daugiau nieko.
Panasus variantas buvo Raseiniu krastotyros muziejuje, buvusiame saugumo kalejime.Dabar niekados nepravaziuoju pro mazu miesteliu muziejus, nes tik juose galima pajusti ta tikraja istorijos dvasia, o ne tusciu zodziu atpylimo, tarsi zirniai.

[Xrapas]

Tai gal tęsiam klausimus tema "ar gerai žinau žvejybos istoriją"...

buirys, šuva, vilkas, kliucas, šustvininkas, kermošius, kūlė...

Seniau įvairiose Lietuvos vietose taip būdavo vadinamas tiesiogiai su žūklės procesu susijęs daiktas.
Taigi, kas tai per daiktas?

Sėkmės

[tuomahaukas]

Klausimas "be jokio išėjimo į google"
Spėju kad tai įrankis, ant kurio buvo suvyniojamas valas/šniūras, šiuolaikiškai tariant- ritė

[Xrapas]

Beje, o Google čia gali ir nepadėti...

[tuomahaukas]

Į google nepuolu iškart ... tiesiog kai kurių žodžių asociacijos su "sukimasis", "sumaištis", "veiksmas" buvo... prilyginau
Anyway. Geras klausimas.

[Skumbrotas]

Lenta, tvirtinama prie tinklo galo, kad tinklas nesusisuktų

[Xrapas]

"...reikėjo mokėti plukdomąjį tinklaitį mesti. nuplaukus iki upės vidurio, būdavo išmetamas plūduras, pririštas prie tinklo apie 6 m ilgio virve. Jis turėjo eiti pirma valties apie 20 m. Kad srovė "nesuguldytų" tinklo, plūduro skersinis būdavo prikalamas įžambiai. Plūdurams paprastai naudojo eglines (Šilutės r. drebulines) lenteles..."

Taip, tai lenta, tvirtinama plukdomojo tinklaičio gale, dar vadinama plūduru

Įvairiose panemunės vietovėse plūduras buvo vadinamas:
buirys- Lazdijų raj.
šuva, vilkas- Prienuose
kliucas- Zapyškis, Vilkija
šustvininkas, kermošius, kūlė- Šakių raj.

Skumbrotai, taškas (ir mano pagarba ) tau

[Skumbrotas]

Taip, klausimas šiaip buvo "rakštis", ypač žemaičiui...
Tai ką - vėl naktį neužmigsiu, klausimą formuluosiu ...

[Skumbrotas]

Vo, sugalvojau, galėsiu ramiai miegoti Nemiegokit Jūs
Kadangi bandot čia papjauti dzūkiška-zanavykiška terminologija, tai aš pabandysiu tą patį žemaitiškai - kuršiškai
Kas žemaičiams-dunininkams (net ir "etaloniniams" nuo Telšių) atrodė kaip visai nuvarytas, nusibaigęs kuinas (arklys), tas Palangos ir apylinkių žvejams atrodė kaip visai geras ir plačiai naudojamas masalų rūšis.
Apie ką aš čia kalbu
Sėkmės
P.S. atsakymas gali būti vienas (teisingas ) žodis, be jokių paaiškinimų.

[tuomahaukas]

Kanopa.

[Skumbrotas]

Kanopa.

Nea...
Nesu girdėjęs kad kas gaudytų ant kanopos
Aišku, Tuomahaukas galvojo apie silikoninę "kanopą", bet čia klausimas rimtas - iš terminalogijos, šis žodis aprobuotas lietuvių kalbininkų ir oficialiai įtrauktas į lietuvių kalbos lobyną.
Nežymiai pakoregavau klausimą - vietoj "masalo" parašiau "masalų rūšis", nes man, kaip žvejui, taip atrodo biški tikslesnis apibudinimas.

[Xrapas]

Lupena...

[Skumbrotas]

Lupena...

Nea...
Vargšą arklelį gal taip ir pavadina kas nors, bet kad žvejai žvejotų ant lupenų - neteko girdėti
Šitą masalų rūšį žvejai plačiai naudoja ir šiandien visoje Lietuvoje, ir manau naudos tol, kol egzistuos mėgėjiška žūklė. Tik net ir pačioj Palangoj, pamiršę savo tėvų kalbą, žvejai jį įvardija naujoviškai...