alkanas rašė:
kas cia paaiskins kuo skiriasi kotas dzigui (neklijonke) nuo koto skirto tvicui

pagal darba: vienas geriau ismusa volberius, kito galune labiau rodo kada dugna liecia guminukas.
pagal kota: pvz yra du vienodi kotai, fastai. Norint is ju viena padaryti dzigini, reikia ta vieta kur linksta virsune (fast ar Xfast) susilpninti, lyg su dilde paploninti. Is to gaunasi pas antra kota du skirtumai.
1: Kad nuo mazesniu apkrovu linksta galune (lyginat su pirmu kotu).
2: Galune padaro didesni uzlinkimo kampa, kol perduoda darba likusiam koto gabalui.
Praktiskai su tokiu antru kotu tvitchinant gaunasi:
Siek tiek mazesni/lengvesni darbiniai vobleriai
Sioks toks velavimas tvicinant didesniais vobleriais, sunkiau isgauti staigu didesnio voblerio judesi.
Taigis, praktiskai, jei su pirmu kotu, gali gaudyti konfortiskai su 6-11 cm minnow, tai su apypjaustytu (dziginiu) tas konfortiskumas nukristu iki 9 cm, o nuo 9 iki 11 atsirastu velavimas bei staigumo nebuvimas. Tai aisku nereiskia, negali tvichinti, bet tai jau konforto nebuvimas, kai su masalu negali isgauti tai, ko tiksliai nori. Kai kam tai neaktualu, bet pvz jei ta virsutine minnow riba 11 cm yra reali, su kuria realiai nemazai zvejejoti, tai tas skirtumas tampa svarbus. Va del to ir yra kotai, su kuriais galima tvitchinti, ir tie, kurie buvo kurti, projektuoti grynai staigiam masalu ismusimui. O norint gaudyti su 11 cm minnow voblom ir imant "tinkanti" kota, teks imti biski sunkesni, griozdiskesni, kas man irgi nepatinka, nes krenta zuvies traukimo savybes bei tie papildomi gramai rankoje nera reikalingi.
Dar nelieciau to, kad pats blankas siek tiek skirtingas turetu eiti tvitchinginiams kotams ir blanko kruvio atlaikymo proporcijos einant nuo rankenos link galo. Kai kam patinka, kai tvitchinginiuose kotuose buna daugiau stiklo pluosto ar ko tai tens, kas primena darba spinu, su stiklo pluostu. Bet cia jau niuansai ir skoniai.
Cia tiesiog mano nuomone is praktikos.