Turbūt svarbiau išsaugoti sveiką savo lizdą.. 

A fish is too valuable to catch only once!
Jeigu trisakis tik vienas, tai irgi i akis nesisega. Bet video super. As irgi buvau prie tu skeptiku, galvojusiu, kad atsikabins.iusegun rašė: dar gera iliustracija, kas bijo naudoti viensakius:
http://www.youtube.com/watch?v=zX-o2tVy ... ge#t=3040s
pensininkas rašė:gal tiesiog apie ta lizda vien mintys sukasi
Suke gandras lizdu apie mergas py...Tadunce rašė:Turbūt svarbiau išsaugoti sveiką savo lizdą..
Įrodymai (Lydekos legalaus dydžio, jeigu ką):rosas rašė: ruožas kur yra lydekų, ten nėra papėtakių ... ir atvirkščiai.
gal del to, kad anie mesos greiciau priauga ir mesa yra didesnis prioritetas.arabas rašė:Dar pratesiant temą, tiksliau visai ne į temą.
Latvijoje šapalines upės žuvina vaivorykštukais. Nachrena taip daryti, tai aš neįkertu
nesakiau, kad tai visiškas ir nekeičiamas faktas, nes ir pavyzdį pridėjau (kad lydys ir taškius šalia vienas kito laikėsi) ir rašiau, kad bent jau į tą pusę mano teorija (realiai net ne mano, nes čia daug kur išskaičiauarabas rašė:Na, aš nesu ekspertas, bet čia tai parašei labai didelę nesąmonę:rosas rašė: ruožas kur yra lydekų, ten nėra papėtakių ... ir atvirkščiai.
na čia tik mano nuomonė , bet šapalai (ypač didieji) ir upėtakiai mėgsta labai panašias vietas tam tikrais atvejais (ypač vasarą). Tai yra rėvos - prieš ir už. Skirtumas tik tas, kad aš dažniau didžiuosius šapalus pagaunu prieš rėvą, o už rėvos jau mažesni laikosi, o upėtakį didesnį galima pagauti už rėvos...SauliusM rašė:tipiskai mano pastebejimu tai upetakiai ir sapalai laikosi dazniausiai skirtingose vietose, bet lygiai taip pat zinau keleta vietu kur jie pasimaise ir is tos pacios vietos gali pagaut ir upetakiu ir sapalu. nu ir lydeku irgi esu ne karta pagaves grynai upetakinese vietose kur kimba upetakiai. cia viskas dar labai smarkiai priklauso nuo metu laiko, vandens lygio, oro ir t.t...
kaip tik audziu mintyvital(vilnius) rašė:daug kur upes bus po ledo....,grazta nepamirskit
Gal ir keistas klausimas, bet kokiais kriterijais remiantis yra atsirenkami upės ruožai pagal žemėlapį? Ar tik žiūrima, kad galima lengviau privažiuoti/prieiti, ar tarkim kreipiamas dėmesys ir į atstumus nuo upės žiočių (aukštupys/žemupys), upės vingiuotumą, ar nėra arti gyvenviečių ir pan?Sakys rašė:bum užtad naujų upių ir ruožų susiplanavau belekiek
1) kuo sunkiau privažiuot.Foje rašė:Gal ir keistas klausimas, bet kokiais kriterijais remiantis yra atsirenkami upės ruožai pagal žemėlapį? Ar tik žiūrima, kad galima lengviau privažiuoti/prieiti, ar tarkim kreipiamas dėmesys ir į atstumus nuo upės žiočių (aukštupys/žemupys), upės vingiuotumą, ar nėra arti gyvenviečių ir pan?
Nebūtinai.Vegys rašė: 1) kuo sunkiau privažiuot.
Dažnai būna atvirkščiai. Šalia žmonių brekai nedrįsta atvirai dubasinti žuvį. Svarbiausia aborigenams nedemonstruoti, kad kažką pagauni, ir į visus smalsuolių klausimus atsakyti standartiškai: „ Nich..ja čia nėra.“Vegys rašė: 2) Kuo toliau nuo gyvenviečių / kaimų
Vingiuota upė savaime atrodo labai viliojančiai. Kaip tik posūkis, taip duobė. Labai įdomu gaudyti, bet man daug patraukliau atrodo tie ruožai, kur yra daug rėvų ar bent jau sraunumų. Patinka gaudyti ir „vamzdžiuose“, kuriuos daugelis praeina nei karto neužmetę.Vegys rašė: 3) Man upės vingiuotumas patinka, tai čia matau privalumą.
Dėl grožio nepulsiu ginčytis. Pievose sudėtingiau gaudyti vasarą - krantai sunkiai priaeinami, bet visos problematiškos vietos būna mažiau nudrožtos.Vegys rašė: 4) aš dar renkuosi mišką, o ne pievas - ten daugiau medžių nuvirtusių ir šiaip gražiau