[Tadunce]

Turbūt svarbiau išsaugoti sveiką savo lizdą..

[looking4snow]

dar gera iliustracija, kas bijo naudoti viensakius:
http://www.youtube.com/watch?v=zX-o2tVy ... ge#t=3040s

Jeigu trisakis tik vienas, tai irgi i akis nesisega. Bet video super. As irgi buvau prie tu skeptiku, galvojusiu, kad atsikabins.

[kablys]

gal tiesiog apie ta lizda vien mintys sukasi

Turbūt svarbiau išsaugoti sveiką savo lizdą..

Suke gandras lizdu apie mergas py...

[rosas]

Sveiki,

Kol upeliai negaudomi, o lomkės baigia palaužti ir pačius stipriausius, turiu visiems ekspertams keletą klausimų. Jei galit padėkit savo patarimais. Nepamenu ar buvo panašia tema jau diskutuota forume, jei buvo, tai sorry, kad teršiu eterį, bet kažkaip nepamenu...
Žodžiu klausimas būtų apie papėtakių susigyvenimą su šapalais. Žinau, kad daug diskusijų verda dėl susigyvenimo su lydekomis, yra įvairių nuomonių, bet šiuo atveju (kalbant apie lydekas) manau situacija daugiau mažiau aiški (bent jau man) – ruožas kur yra lydekų, ten nėra papėtakių (nors esu pagavęs 35 cm upėtakį iš po medžio, o už 2-3 metrų iš po akmens pasirodė apie 40 cm lydekiokas...) ir atvirkščiai. Ar bent jau situacija yra į tą pusę. Bet mane labiausiai domina klausimai papėtakių bendravime su šapalais. Trys klausimai apie kuriuos būtų malonu išgirsti Jūsų nuomonę:
1. Ar upelyje kuriame tam tikruose ruožuose yra tiesiog tuntai įvairaus nedidelio dydžio (iki 300g) šapalų, tuose pačiuose ruožuose galima rasti upėtakių???
2. Ar jei stovi vienoje vietoje didesnis šapalas (ar keli – 500-1000 g) ar šalia (toje pačioje perspektyvioje vietoje) galima tikėtis padoraus papėtakio (ir atvirkščiai)???
3. Kaip įtakoja upelio raidą ateityje šapalų atsiradimas upelyje? Pataps jų dauguma išstumiant papėtakius???
Kodėl klausiu - iš savo kelių metų praktikos gaudau viename upelyje (ne per didžiausias) pirmais metais ten beveik nesu matęs šapalo (vieną kitą), bet praeitą vasarą ten staiga jų atsirado galybė (ypač tam tikruose ruožuose). Beveik kiekvienu metimu (gaudau mažais vobleriais) pakildavo tuntai šapalų ir tiesiog vienas kitą lenkdami griebdavo masalą. Taigi yra keletas variantų kodėl staiga stipriai sumažėjo pagaunamų papėtakių – arba papėtakių ten paprasčiausiai neliko – neatlaikę konkurencijos pasitraukė į kitus ruožus; jie tiesiog sotūs nedideliais šapalais arba tiesiog nespėdavo paskui išbadėjusius šapalus sureaguoti į masalą? Taigi šiuo atveju man iškilo 1 ir 3 klausimai. Ar upėtakių verta ieškoti ten kur daugybė šapalų (pateikiant kitus masalus ir pan.) ir kas bus tam upeliui ateityje kur šapalai gali įsivyrauti.
Antras klausimas irgi iš praktikos. Veiksmas jau didesniame upelyje. Keista, bet ten mažų šapalų nepagaunu, nors gaudau tais pačiais mažais vobleriais ir esu pagavęs tikrai solidžių šapalų 700-1000g. Yra buvę pora atvejų, kai tiesiog idealiose papėtakiui vietose (jų ten tikrai yra) – srovėje nuvirtęs medis su šakomis, pagavau iki 1 kg šapalus. Vienu atveju toje vietoje kur pagavau apie 1 kg šapalą (kurį paleidau atgal) po kiek laiko jau nepagavau (nei pasirodė) nei to pačio šapalo nei rodėsi jokia kita žuvis. Kitu atveju panašioje vietoje ištrauktą šapalą (apie 700 g) paleidau ir po poros savaičių toje pačioje vietoje jau pagavau 41 cm papėtakį. Suprantu, kad žuvys migruoja, bet klausimas numeris 2 – ar gali jie draugauti ir per pora metrų vienas nuo kito sau medžioti???
Ačiū

[SauliusM]

tipiskai mano pastebejimu tai upetakiai ir sapalai laikosi dazniausiai skirtingose vietose, bet lygiai taip pat zinau keleta vietu kur jie pasimaise ir is tos pacios vietos gali pagaut ir upetakiu ir sapalu. nu ir lydeku irgi esu ne karta pagaves grynai upetakinese vietose kur kimba upetakiai. cia viskas dar labai smarkiai priklauso nuo metu laiko, vandens lygio, oro ir t.t...

[Tadunce]

1. Net ir labai mažame upelyje vienoje duobelėje randu šapaliuką, kitoje upėtakiuką. Tiesa, aukštyn lipant šapalų nepasitaikydavo. O veiksmas prie žiočių.

2. Kadangi gaudau daugiausia Šventojoje, tai nemanau, kad tas klausimas bus atsakytas, bet toje pat vietoje pagaunu tiek upėtakių, tiek šapalų. Bet, dažniausiai vieną dieną tuos, kitą tuos. O taip, kad tą pačią dieną, tai retai, ir dažniausiai būna kiek nuotolę tos vietos (10-20m)

Kad patvirtintum arba paneigtum upėtakio mitybą šapaliukais, išsirink masalą, kuris imituotų šapaliuką, ir drožk suo juo, kol rasi medžioti pasiruošusį upėtakį, arba suprasi, kad ten jų nebėra

[arabas]

Na, aš nesu ekspertas, bet čia tai parašei labai didelę nesąmonę:

ruožas kur yra lydekų, ten nėra papėtakių ... ir atvirkščiai.

Įrodymai (Lydekos legalaus dydžio, jeigu ką):

upload pics

Atsiprašau už nuotrauką iš lavoninės:

[SauliusM]

pratesiant tema:





beje, lygiai toj pacioj vietoj esu pagaves ir kelis sapalus po 0,7-1,2 kg

[arabas]

Dar pratesiant temą, tiksliau visai ne į temą.

Latvijoje šapalines upės žuvina vaivorykštukais. Nachrena taip daryti, tai aš neįkertu

[SauliusM]

Dar pratesiant temą, tiksliau visai ne į temą.

Latvijoje šapalines upės žuvina vaivorykštukais. Nachrena taip daryti, tai aš neįkertu

gal del to, kad anie mesos greiciau priauga ir mesa yra didesnis prioritetas.

[rosas]

Na, aš nesu ekspertas, bet čia tai parašei labai didelę nesąmonę:

ruožas kur yra lydekų, ten nėra papėtakių ... ir atvirkščiai.

nesakiau, kad tai visiškas ir nekeičiamas faktas, nes ir pavyzdį pridėjau (kad lydys ir taškius šalia vienas kito laikėsi) ir rašiau, kad bent jau į tą pusę mano teorija (realiai net ne mano, nes čia daug kur išskaičiau ), bet bent jau tendencija yra, kad retokai galima rasti vienoje duobėje papėtakį bei lydeką. Na jei panašaus dydžio ir vienas kito suryti negali, tada pakenčia vienas kitą kuriam laikui
Šiaip apmąstant čia visų pateiktus pavyzdžius, manau panaši teorija turėtų būti ir su šapalais - jei panašūs dydžiai, tai gali laikytis kartu/šalia.

[rosas]

tipiskai mano pastebejimu tai upetakiai ir sapalai laikosi dazniausiai skirtingose vietose, bet lygiai taip pat zinau keleta vietu kur jie pasimaise ir is tos pacios vietos gali pagaut ir upetakiu ir sapalu. nu ir lydeku irgi esu ne karta pagaves grynai upetakinese vietose kur kimba upetakiai. cia viskas dar labai smarkiai priklauso nuo metu laiko, vandens lygio, oro ir t.t...

na čia tik mano nuomonė , bet šapalai (ypač didieji) ir upėtakiai mėgsta labai panašias vietas tam tikrais atvejais (ypač vasarą). Tai yra rėvos - prieš ir už. Skirtumas tik tas, kad aš dažniau didžiuosius šapalus pagaunu prieš rėvą, o už rėvos jau mažesni laikosi, o upėtakį didesnį galima pagauti už rėvos...
plius šapalai (ypač mažesni) mėgsta paplaukioti atvirai ramiose vietose, kai ramiai plaukiojantį upėtakį esu matęs tik kelis sykius...

[SauliusM]

vasara revose isvis visos zuvys megsta but, net ir tos pacios lydekos, nes ten deguonies daugiau.

[rosas]

tas tiesa, bet kai deguonies netrūksta, tai daugiau srovinės žuvys laikosi

[SatanKlaus]

Rosai, o tu kai matei tuos šapalų būrius tai kuriuo metų laiku, a? Nes žinau vieną upelį kur šapalai neršt atplaukdavo iš Neries ir vaizdas būdavo kaip tavo aprašytas, kitu metų laiku ten ramu nuo šapalų.... O šiaip vienoje pajūrio upėje mačiau tokį vaizdą: viduryje vasaros išskaidrėjusiame vandenyje duobėje vidury upės palukiojo karšių būrys, keletas šapalų, ešeriokų koks desetkas, strepečiai, aukšlės, kuojos, raudės ir toks apie 40 cm upėtakis, kurį iš kokio 5-o karto pavyko pagaut . Visos žuvys laikėsi viename būryje , vaizdelis

[rosas]

geras vaizdelis
visą vasarą man jie masiškai maišėsi....

[looking4snow]

Nezinau kaip butent del tu "keliu metru", bet kad X vietoje gali pagauti sapala, kitoje duobuteje lydeka, dar uz 10 metru upetaki ir po to eseri - tai faktas. Viskas priklauso nuo upes. Paciose salciausiose pagaunami tik upetakiai (aisku ir ju maistas - kujagalviai, raines, dygles ir t.t.), kiek siltesnese jau ir lydekos bei eseriai, dar siltesnese ir itekanciose i rimta upe - jau ir sapalai.

[looking4snow]

SatanKlaus, ne Juroje ta vaizda stebejai? Nes esu pries kokius 3 metus vidurvasaryje Juroje panasu vaizda mates (tik upetakio nebuvo), kai vienoje duobeje kazkokias zoles valge (matesi kaip skabo kazka nuo dugno, pasisuka sonu ir sublyksi) ar tiesiog "kabojo" vandenyje simtai auksliu, burys kuoju ir strepeciu. Ispudingas vaizdelis buvo. Net meciau spininga, nuemiau nuo maziausio vobleriuko maziausia trisakiuka ir prisigaudes pievoje ziogelio bandziau juos metyti i upe. Nelabai sekesi nuskraidinti toki lengva masala, bet neblogai padejo aukstas krantas. Pagavau daug aukslu, viena kita strepeciuka, o kuojos kazkodel neeme. Kitais metais toje duobeje nieko panasaus nebematydavau.

[Rolas]

Neesu ir as ekspertas, bet siaip sau pamastymas. Kad, mazdaug vienodo dydzio zuvys gali laikytis salia. Nes nejaucia kaimyno gresmes buti suvalgytam. Ka ir irodo jusu nuotraukos, kad zuvys yra mazdaug vienodo dydzio.

[SatanKlaus]

L4S> ne Jūroje

[rosas]

ačiū visiems už nuomones, kaip ir viskas teoriškai aišku ir logiška, bet labiausiai mane įtikina realūs pavyzdžiai iš žvejybinės praktikos...
tik nelabai gavau atsakymų į klausimą - Kaip įtakoja upelio raidą ateityje šapalų atsiradimas upelyje? Pataps jų dauguma išstumiant papėtakius???
Aš suprantu, kad priklauso nuo mitybinės bazės ir t.t., bet gal kas esate susidūręs su panašia situacija reealiai bežvejojant? Ir pvz. atsiradus daugybei šapalų po kelių metų jau tik kartais pavykdavo pagauti papėtakių...?? p.s. upelis tikrai nedidelis

[SauliusM]

upej pastoviai vyksta pokyciai. vienais metais vienam ruoze padaugeja vienu zuvu, kitais kitu. buna kad vienais metais sapalu buna labai daug, o kitais praktiskai nei vieno nepamatysi. nebandyciau cia ieskot kazkokiu desningumu.

[xmindax]

I oru prognoze aki uzmeciau, ziuriu kita ketvirtadieni jau pliusas nusimato, nu kad tik neapgautu

[Vegys]

nebus po ledu ?

[Sakys]

Aš jau senai senai nenulipu nuo orų prognozės. Savaitgalį jau bus galima bandyt pasivaikščiot, bet neaišku kaip su ledu Dar kita savaitgalį turėtų būti viskas .

Braidymas maps.lt jau užkniso negyvai užtad naujų upių ir ruožų susiplanavau belekiek

[vital(vilnius)]

daug kur upes bus po ledo....,grazta nepamirskit

[f'eD]

daug kur upes bus po ledo....,grazta nepamirskit

kaip tik audziu minty iki kirsliu draudimo pradzios bent syki kita pamegint su graztu pazvejot

[Foje]

bum užtad naujų upių ir ruožų susiplanavau belekiek

Gal ir keistas klausimas, bet kokiais kriterijais remiantis yra atsirenkami upės ruožai pagal žemėlapį? Ar tik žiūrima, kad galima lengviau privažiuoti/prieiti, ar tarkim kreipiamas dėmesys ir į atstumus nuo upės žiočių (aukštupys/žemupys), upės vingiuotumą, ar nėra arti gyvenviečių ir pan?

[Vegys]

Gal ir keistas klausimas, bet kokiais kriterijais remiantis yra atsirenkami upės ruožai pagal žemėlapį? Ar tik žiūrima, kad galima lengviau privažiuoti/prieiti, ar tarkim kreipiamas dėmesys ir į atstumus nuo upės žiočių (aukštupys/žemupys), upės vingiuotumą, ar nėra arti gyvenviečių ir pan?

1) kuo sunkiau privažiuot.
2) Kuo toliau nuo gyvenviečių / kaimų
3) Man upės vingiuotumas patinka, tai čia matau privalumą.
4) aš dar renkuosi mišką, o ne pievas - ten daugiau medžių nuvirtusių ir šiaip gražiau

P.S. jokio slapto upelio neturiu Žvejoju daugelyje atvejų žvejams žinomose upėse. Kalbėjau galima sakyt apie didesnes/žinomesnes upes ir jų tam tikrus ruožus. Mažose upėse deja nieko padoraus nesugavęs ....

[arabas]

1) kuo sunkiau privažiuot.

Nebūtinai.

2) Kuo toliau nuo gyvenviečių / kaimų

Dažnai būna atvirkščiai. Šalia žmonių brekai nedrįsta atvirai dubasinti žuvį. Svarbiausia aborigenams nedemonstruoti, kad kažką pagauni, ir į visus smalsuolių klausimus atsakyti standartiškai: „ Nich..ja čia nėra.“

3) Man upės vingiuotumas patinka, tai čia matau privalumą.

Vingiuota upė savaime atrodo labai viliojančiai. Kaip tik posūkis, taip duobė. Labai įdomu gaudyti, bet man daug patraukliau atrodo tie ruožai, kur yra daug rėvų ar bent jau sraunumų. Patinka gaudyti ir „vamzdžiuose“, kuriuos daugelis praeina nei karto neužmetę.

4) aš dar renkuosi mišką, o ne pievas - ten daugiau medžių nuvirtusių ir šiaip gražiau

Dėl grožio nepulsiu ginčytis. Pievose sudėtingiau gaudyti vasarą - krantai sunkiai priaeinami, bet visos problematiškos vietos būna mažiau nudrožtos.