Ar dažnai taip būna? Lydekos vakar buvo visai pablūdusios.
Gaudžiau Nemune netoli Jurbarko.
Šapalai buvo ne nuotaikoj, tai užsidėjau špūlę su pintuku, prikabinau sukrę - EFFZETT longą ir nuėjau prie žolynų, kur lydekos ganosi.
Kol perėjau visą įlankėlę - apie 200 m., buvo vienas stuktelėjimas, viena užkibo ir greit atsipurtė, o vieną pavyko išprašyt ant kranto. Tik pastebėjau vieną neįprastą dalyką - griebė ne prie žolių, o labai toli nuo kranto.
Buvo jau beveik 11 val. ir pora kolegų jau vyniojo įrankius, nes laimikiai jų nedžiugino, sakė: "ne mano diena šiandien".
Gražiai švietė saulutė, vėjo beveik nebuvo, tai nusprendžiau sukrę pakeisti ne tokiu ryškiu masalu - užkabinau salotinį guminuką su tamsia nugarėle.
Tuo tarpu pakilo vėjelis, atsirado debesėliai ir čia prasidėjo...
Tokio kibimo net sapne neturėjau. Metu guminuką toli - prie pagrindinės srovės, spėju jį pašokdinti tik 1 -2 -3 kartus ir jau - bum! Yra!
O tada prasideda antroji dalis - akrobatinė. Beveik kiekviena lydeka jaučia pareigą pademonstruot žvakę. Vaizdelis gražus: kokių 2 -3 kg. sportininkė šoka kiek išgali iš vandens ir purtosi ore. Ir tai vyksta toli nuo kranto - kokie 30 -40 m. Viena jų, kol pritraukiau artyn, padarė šį fokusą net triskart.
Beje, daugumai pavykdavo šitaip kablio atsikratyt. Viena jų tuo pačiu nurėžė man ir pusę guminuko (laimė, kitą tokį pat turėjau). Kaip visada, nutrūko ir pačios didžiausios.
Tai užtruko apie valandą, tiksliai nepasakysiu, kaip ir kibimų skaičiaus - gal 15-17. Atrodė, jog lydekos tik ir tyko, kol mano guminukas nugrims iki dugno. Lyg būtų apsirijusios kokio "ekstazy" ar iš proto išsikrausčiusios.
Vienu metu suabejojau jau dėl savo proto: prisitraukiu vieną artyn, įvertinu iš akies - apie pusantro kilo. Ji neria gilyn, o aš galvoju - tokią vėl išsikelsiu ir bandysiu "naglai" virš pakrantės žolių išsivest į pakraštį. Taip ir darau - išsikeliu, o ten jau jokia ne lydeka, o ešerys, toks neblogas. Klapsiu akim ir nesuprantu, ar čia su mano regėjimu netvarka, ar protelis nuo įtampos perkaito. Išsitraukiu tą ešerioką gal 200gr. ir matau - šonai sukramtyti. Taip pasitaiko, bet šysyk ešerys buvo nemenkas.
Geras vaizdelis surinko ir žiūrovų - prisistatė keli vaikėzai, netoliese bandę žvejoti. Sako matėm, kaip jūsų lydeka šoko. O čia man dar viena užkimba ir matau kaip sparčiai valas kyla aukštyn. Sakau, tuoj šoks. Ir ji šoka. Vaikėzai - sužavėti. Aš - ne, nes ir vėl kablį išspjovė.
Bet visos pasakos baigiasi. Baigėsi ir šita. Namo suėdimui parsinešiau dvi didesnes. Dar ir karšį paėmiau, nes ir tas gal dėl pablūdimo čiupo sukrę ir prarijo visą trišakį.
Tokia tai neeilinė žvejyba...
O dėl kablių kokybės verta pagalvoti - per daug atsipurtė.